Laba diena 
Prisėdau ir aš trumpam prie kompo 
Papasakosiu savo gimdymo istoriją 
Taigi. Penktadienį man turėjo būt įprastas planinis vizitas pas ginę. Nuvažiavau, pamatavo tonusiukus, kraujo tyrimą dar paėmė, echo pažiūrėjo, paskraidino ir sako: "Dabar taip, Jūsų vaikeliui virkštelė apsisukus aplink kaklą, tonusiukai nėra labai gėri - krentantys, o gimdos kaklelio atsidarymas minimalus - vienas cm. Nėra reikalo rizikuot. Eikit į gimdyklą, šiandien bus GIMTADIENIS" 
Aš sakau, kad važiuoju tada namo tašės pasiimt, ginė sako tai paskui užveš kas nors, bet pasakiau, kad gal geriau pati atsivešiu, tuo pačiu apsiprasiu su ta mintim, kad jau.. nes labai visa tai netikėta..
Išėjau iš ginės, paskambinau vyrui. Iš susijaudinimo apsiverkiau. Kukčioju jam į ragelį "Kai galėsi grį=k namo..."
Grįžau namo, pavalgiau pietus. Tada uošvis pristatė mane į GN. Atėjo ginė ir nuleido man vandenis. Sako lauksim veiklos dabar. Leido man pavaikščiot. Pleptelėjom su ja dar apie šį bei tą.. Aš jos paklausiau: "O kada jūs matėt tą virkštelę apsisukusią?" Ji sako: "Mes visą laiką matėm ją. Bet sakyt nebuvo reikalo - kam nervintis dėl to ko negali pakeist?" Ir labai džiaugiuosi, kad ji man tai pasakė, nes tikrai puse nėštumo bučiau panikavus dėl kiekvieno dilgtelėjimo...
16.00 val apžiūrėjo kaklelį - jokios veiklos.
Ėmė lašint skatinamuosius... O aš jų taip nenorėjau.. 
Guliu, prijungtą prie lašalinės, žiūriu į aparatą su sąrėmių parodymais.. Pagaliau jie atsirado. Reguliarūs. Vis stiprėjantys. Iš pradžių aparatas fiksuoja 30-50 stiprumo sąrėmius. Apie18 valandą jie siekia jau 110.. Paklausiau akušerės koks yra maximumas. Atsakė, kad apie 120.. Tarp sąrėmių yra apie dvi tris minutes pertraukos, o patys sąrėmiai dar nėra ilgai trunkantys..
18.00 valandą vėl tikrino kaklelį - NIEKO. Jokio progreso... O man jau gražu žalia akyse..
Puse septynių PAGALIAU atvažiavo vyras 
(Jis dirba kitam mieste...)
Ginė pasiūlė nusiskausmint. Paskaiu, kad dar pakentėsiu. Pasiprašiau į vonią. Vonioj prasėdėjau pusvalandį. Nors nepasakysiu, kad ji labai palengvino skausmus.. Ginė pasakė, kad moterims yra lengviau sąrėmius iškęst sulaikius kvėpavimą, tačiau aš privalau kvėpuot, nes taip geriau mano lėliukui. Paprašiau vyro, kad kiekvieno sąrėmio metu primintų man kvėpuot, nes užėjus skausmo bangai pamiršti viską ko esi išmokus...
20.00 valandą vėl kaklelio patikrinimas - 5cm 
Tačiau skausmas jau praktiškai be pertraukų.. Ginė vėl klausia ar noriu nusiskausmint.. Aš pažiūriu į vyrą ir klausiu: "Mažuti, gal nusiskausminkim?... " MB taip tyliai sako: "Šiaip čia tu pati turi nuspręst, nes tau skauda, bet jei dar gali, pakentėk truputį dėl mūsų vaikelio..." "Gerai, dar pakentėsiu..."
20.30 valandą ginė pasikviečia kolegę. Jos kažką tariasi... Girdžiu tik ,kad ta svetima besikapstydama viena ranka mano makšty ir žiūrėdama į sąrėmių matuoklį sako: "Tu tik pažiūrėk, pažiūrėk.. eina kaip torpeda.." ir akys tokios nustebusios... 
Aš klausiu: "Kiek dabar atsidarymas?" Manoji ginė sako: "9 cm!"
Ir po kėlių min prasidėjo stūmimas... Net jei sąrėmiai man atrodė žiaurūs, tai stūmimo skausmui net žodžių nerasčiau... Sąrėmių daviklis rodė 127... Stumiu ir galvoju, kad perplyšiu pusiau... Adomas gimė 20.53 val.
Vėliau, jau palatoj, pažiūrėjus į veidrodį mačiau, kad net kapiliarai man aplink akis susproginėję..
Mane truputį kirpo ir siūvo..
Bet, kad ir kaip skaudėjo, vos tik lėliukas iš manęs purptelėjo ir jį padėjo man ant krūtinės - jokio skausmo, tik begalinė euforija.. Guliu apsikabinus savo mažiuką ir kaifuoju
Dar stumdama galvojau, kad vargu ar dar norėsiu vaikų, bet kai Adomas gulėjo man ant krūtinės, pagalvojau, kad tikrai norėsiu.. ir ne vieną..
Adomukas pagal Apgar gavo 9/9 balus
O kas mane labiausiai nustebeno, tai, kad vos įsikūrę palatoj pamatėm, kaip Adomukas nevalingai šypsos 
Tai buvo tooooks malonumas.. 
Dabar jis šypsosi laaaabai daug, visada kai maitinu, ar miegodamas..
TV
siandien viskas gerai, dabar snaudzia...
bet ateis kazkada toks laikas vistiek....
siemet va su brolienes seimyna... Bet kai leliukas musu dar mazas, mieliau ramiai su vyru dviese pasedeciau...Velnias zino, kiek jie bus pas mus, o ir visas bordakas paliks mums...Na zodziu esme supratai tikriausiai 
kai vaikas gime ir prasidejo lankymo maratonas, meldziaus kad greiciau, jus visi atvaziuokit ir isvaziuokit, kiek gi galima 
aplamai i savo erdve nesu labai linkusi isileisti ne savo seimos zmoniu.. taip nuo mazumes... niekada nepatikdavo kviestis drauges ir panasiai... kai tevu nebuvo viena vieninteli karta esu susiburima pas save padarius ir po to sakiau: nu jau ne, uztenka 
