Fupse parašė:
Labuka,
na jis pasake,kad uzknisau ji, nes labai bjauriai elgiausi,irzli buvau, dar del to,kad su jo seima nedaug bendravau,jiem tai svarbiausia.... o man taip norejosi ramybes, blogai jauciausi pirmus 2-3 menesius pykino ziauriai,guledavau ir nesinorejo man niekur, i jokius ju balius, o pas juos toks supratimas,kad net jei ir sergi turi ateiti,nes tai pareiga, o susipykom,nes paprasiau nuvezti i ligonine ta diena kai buvo jo sesers vaiko krikstynos, jau buvo pasibaigus oficiali dalis ir visi svente, paskambinau ir paprasiau,nes skaudejo pilva jau trecia diena ir labai bijojau del maziuko, del to namuose gulejau, o jis pasake,kad jo pareiga buti sventej,kad negali paimti ir iseiti, tai ir supykau, nes jo pareiga yra buti vyru ir pasirupinti zmona ir vaikeliu,i ligonine tada nuveze tetis....na jei myletu taip nesielgtu....o i teisma padave mamos ikalbetas,jis mamyciukas ir jos visada klause,jo mama buvo vienintele musu nesutarimu priezastis,kisosi visada perdaug, o jis silpnas zmogus, jautrus, neistvere, o gal ir nemylejo taip kaip sake...jam tai buvo pirmi rimti santykiai, jis nezino kas yra barniai ir isterikos,sake,kad ji istiko sokas,na man net juokinga jau :Djuk bus tai su betkuria, tuo labiau jei pastojus irzli bus,nejaugi visas dabar nescias metys,skandalai juk pas visus buna,toks gyvenimas.... pasirodo,kad nebuvo pasiruoses seimai, nors vaikeli abu planavom, laukem, o poto jis atsikrate atsakomybes ir net i akis nepasake,kad palieka,tevus atsiunte pasakyt, todel visiskai suprantama,kad po vieno skandalo i teisma padave- mamyte taip nusprende, nes ir anksciau
neitikau jai, o kad pas advokata ieskinio rasyti vaziavo su mama,pati maciau 
tikiu,kad ilgai uztruks, as aisku sutinku skirtis, bet neleisiu saves taip smeizti ir esu pasiruosus teismams 
o as girdejau,kad arba i skyrybu sutarti galima itraukti toki susitarima,kad as nereikalauju islaikymo,jis nereikalauja lankymo salygu,arba pas notara pasirasyti pasizadejima, gal esi girdejusi apie tai?
Na cia net vyru tokio zmogaus negali pavadint....o koks tevas butu buves...Kaip gerai kad dar per ta paskutini barni ir i snuki uzvoziai, saunuole
Noriu pasidalint ir savo situacija, nors mano ir uosviene tikrai normali palyginus, bet tik tiek kad labai nenori kalbeti is pradziu nenorejo kalbeti apie vestuves, mes pradejom planuot beveik pries metus, tai ji vis "ai cia taip toli nera ka dar sneket"...tai taip nervindavo, atrodo visai jai nerupi kad jos sunus ves...bet galvojau, gal isizeidus kad nedarom taip kaip ji nori (pagal tradicijas) ir drabuzius vestuvems vaziavo pirkti paskutine savaite pries vestuves 
na bet dabar vel taip pat....apie busima anuka ar anuke nesneka....ai vis cia dar anksti kalbet...ai dar cia visko nutikt gali...atrodo kad net nelaukia....na aisku cia nebaisiausias dalykas, bet vistiek labai sunku tokioj atmosferoi...ji net nezino kiek man laiko, nors tikrai esu sakius...nu zodziu liudina mane ji.... 
O maniskis...istikruju as tikejausi is jo kitokio elgesio...nors mum leliukas buvo neplanuotas gal del to jis taip.Bet maniau jis visvien dziaugsis, sako kad dziaugiasis bet visiskai nieko neparodo.niekad nepasisiulo padet, o jai pasiskundziu kad pavargau jai kazka darau tvarkausi ar pan. tai sako taip vos ne piktai : tai eik atsigulk nevaidink cia. o pats prei kompo sedi. ir nuotaikos nuo pat pirmu dienu kai pastojau labai keitaliojasi, labai irzli ir nervuota pasidariau...tai zinai man jis irgi sako kad "uzknisau su tais nervais savo" as jam sakau tai ka man daryt kad taip jauciuosi ir verkiu ne seip kad va sugalvoju paverkt...juk hormonai ir seip sunku kai toki pokyciai laukia gyvenime...o jis vis nesupranta jam atrodo kad issidirbineju... nors mes gyvenam kartu jau dabar 3 metai bet turbut pirmi rimti isbandymai o jis jau mane nuvilia..... kazkaip pagalvojau kad ir maniskis paims viena diena ir iseis nes "uzknisau " ji....
Na bet dar pakolkas vis tikiuosi kad jis kazkaip susipras..o kaip taviskis iki kol pastojai ar geras ta budavo, na ar galejai itarti kad taip pasielgs..?
Vaikas
