TV
Agnuole parašė:
Apie ta pupytea tik ir lauk zinios per zinias kad rastas vaikas langelyje... Tokius zmones kaip as sakau norisi imt ir globot parodyt kaip reikia gyvent,man kraujas…
Globok neglobojes, jeigu polinkis lakstyti bus jokia globa, pagalba ir pavyzdziai nepades... Va mano puikiai aprasyta mergina, globojom mes ja (neoficialiai, jokiu pinigu negaudavom) nuo 5 metuku, padejom visaip kaip galejom ir i mokslus ikisom, kai baige 10 klasiu (isleeke is ju nebaigus, mat jai per sunku - profkej pardavejos profesijos mokytis), kai persikele viena gyventi visko pridejom ir patalyne, ir indus ir viska ko reikia gyvenimo pradiziai - viska prasvilpe liko be nieko. Per visas sventes ir savaitgaliais pas save atsivezdavom, kad butu kartu (norejo tevai pradzioj isivaikinti, bet tarybiniais laikais neleido, nes gyvenom pas senelius, plius is jos motinos dar nebuvo atimtos motinystes teises), drabuzius mama jai naujus nupirkdavo ( aisku ir mano jai atiduodavom, kurie grazus, bet isaugti, bet irr nauju nupirkdavo), ir zaisliuku, zodziu visko. Bet ji jau nuo mazens buvo sunkus vaikas, megdavo vogti, meluoti ir pan. O kai paaugo tai tik bernai, baliukai rupet pradejo, taip ir nusirito, ir vistiek mama vis del jos pergyvendav, rupinosi, o ji galiausiai vietoj aciu dar ir iskoliot viena karta sugebejo. Paskui vel pagalbos prireike, vel meilinosi, vel mama atleido. Paskui i uzsieni isleke, antra vaika pasigimde ir kai mergyte is jos ateme, tai norejo mano mamai isudyt, tipo, kad veztu mano mamai, atseit ji mociute, tegul augina (bet zinot mamos jau amzius ne tas, plius jokia ji ne mociute, o trecias dlaykas, jeigu ji butu normali moteris, tai ir mamai ir man butu nesunku ta vaika paauginti, galu gale ir uzauginciau, bet zinant ja, atleks po poros metu su pretenzijom i vaika, sugiriaus visiem gyvenima, traumuos vaika ir vel isleks, tai geriau jau nepazistami isivaikins tai nieko ta netikele ir nesuzinos, va pirmoji mergyte jau geroj seimoj gyvena 
). Tai vat ir padek tokiems, maza to kad aciu nepasakys, bet dar ir iskolios. Beje po to ivykio kai neispejus bande vaika mamai ipirsti, tai neskambina ir niekqaip akiu nerodo, nezinau ar zino, kad neisdege jos bajeriai atsiusti vaiko is UK. Dabar kiek zinau ta mazyle laikinoj seimoj UK gyvena ir jai iesko globeju ten. 
Aš ta prasme globot kad parodyt kaip reikia ką daryt kad jeigu vaikas verkia reiškias kažkas ne taip,kad jeigu nemiega kad kažko nori gal.
irgi turiu pazystama sako galetum man vaika paziuret sakau galeciau bet tada atvezk iki manes nesunku man misini padaryt tuo labiau pazaist nes vienodo amziaus vaikai musu, sako bet reiketu kelias dienas paziuret... Net nusterau sakau ka tu vaiko su savim pasiimti net negali? Sakau jei negali tada nevaziuok bet vaiko nemetyk.
As saviske tevams palikau, kol iki turgaus vaziavom jai manieziuko pirkti, dar daiktu kitokiu reikejo, tai tik valandziukei, kad po turgu tokios maziukes (buvo apie 3 menesius) netampyti, tai galvojau isprotesiu, kaip ten tas vaikas... Paskui jau viresne irgi porai valandu su tevais palikau, nes irgi vaziavom apsipirkti, tai irgi kazkaip nejauku, galvoji, kaip ten tas vaikas, o cia kelioms paroms... 
Ir iš kur tokių atsiranda, koks požiūris į gyvenimą, vaiką, nu siaubas kažkoks... Tikrai ne metuose esmė, žinau ir aš keletą moteryčių, kurioms geriau pagerti, nesvarbu, kad vaikai nevalge. Mes irgi būsimi jauni tėveliai, nors ir planuotas mūsų leliukas, stengiamės iš paskutiniųjų, kad tik kuo geresnį gyvenimą sukurti savo sūneliui, dirbam abu, taupom, nu tiesiog su džiaugsmu laukiam savo mažylio, kokie dar baliai gali rūpėti... Aišku nuo šeimos auklėjimo daug kas priklauso. Bet tikrai man tokie atvejai nepateisinami yra, juolab, kai galėtų gauti tiek pagalbos iš svetimų žmonių... 
