Taip ir negimęs kūdikėlis (pas angeliukus) (Archyvas iki 2023.03.17)

2331. 

      

      2018.12.15 09:27 (prieš 7 m.)

      Abra parašė:
      Dziugu uz Jus ;)
      Nemanau, kad per anksti. Mano atveju: sausio 4d atlikta abrazija (11sav suzinota, …

      Ačiū, laukiu vizito pas gydytoja ir meldžiuosi, kad viskas gerai būtų. 🙏
2332. Sashitta

      

      

      Jonas 1 m. 9 mėn.

      LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

      Vesta 6 m. 10 mėn.

      Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

      

      2018.12.15 17:42 (prieš 7 m.)

      Labai smagu, jog šioje temoje turime ir gerų žinių mes savo dukrytę praradom 39 nėštumo savaitę... prasidėjo sąrėmiai, nuvažiavom gimdyti, važiavom susitikti su labiausiai laukiamu stebuklėliu, o išgirdom, jog širdutė nebeplaka. Ir per akimirką, turėjusi buti pati gražiausia gyvenimo diena, virto pačia blogiausia... Po visko praėjo kiek daugiau nei 5 savaitės.
      Nežinau kas mūsų laukia toliau, bet tikimės stebuklo. Jau pradėjom po gimdymo lytinius santykius, kai tik nustojo kraujavimas ir tepliojimas. Jautėm, kad abiem to reikia. Ir aš nežinau, ar gerai elgiamės ar ne, bet nutarėm nesisaugoti. Jau kas bus, tas.
      Fiziškai jaučiuosi gerai. Emociškai savijauta gerėja. Negyvenam vien tik mintim, kad reikia pastoti ar vien tik galvojimu apie tai, kas nutiko. Grįžom į darbus, ruošiamės artėjančioms šventėms, pakuojam dovanėles. Taip kaip ir anksčiau leidžiam laisvalaikį - susitinkam su draugais, pramogaujam. Visos tos veiklos labai padeda negalvoti apie netektį, kuri yra begalo skaudi. Ir vakarais dažniausiai apninka liūdesy, kai po darbo grįžtu namo. Nes kiekvieną dieną, tiek važiuojant į darbą, tiek iš jo grįžtant, pravažiuoju pro kapines, kuriose palaidojom savo Liepą... Tos siaubingos dienos tikriausiai niekada neužmiršiu.
      Bet nieko nekaltinu. Laiko atgal jau nebeatsuksi. jei taip nutiko, vadinasi taip buvo lemta. Dabar tik kasdien meldžiuosi, jog Dievas daugiau niekada neleistų vėl to patirti ir, kad leistų mum susilaukti sveikų, gyvų vaikučių. Nenustoju tikėti, jog tas stebuklas įvyks ir galbūt savo stebuklėlio sulauksime dar kitais metais. Jei taip bus lemta. Tikiu, jog mūsų dukrytė yra dabar tas angelėlis, kuris mus saugos ir globos...
      Ištiesų, nors šita grupė ir ko gero liūdniausia, pilna netekties skausmo, bet čia kiekviena gali rasti supratimą, jog nesi toks vienas... Kai išgirsti žinią, jog viskas, tikrai jautiesi toks vienas šiam pasauly, kuriam taip nutiko. O ištiesų, tokių istorijų labai daug, tik niekas apie tai nekalba garsiai. Aš čia tikrai suradau tą palaikymą ir supratimą, kuris padėjo greičiau susitvarkyti su mintimis ir jausmais galvoje. O dabar gyvenam toliau,priimam tai kaip likimo išbandymą ir tikim, jog tiek, kiek išgyvenom skausmo, tai bent dvigubai tiek džiaugsmo mūsų dar laukia...

      17
2333. 

      

      2018.12.15 19:25 (prieš 7 m.)

      Sashitta parašė:
      Labai smagu, jog šioje temoje turime ir gerų žinių mes savo dukrytę praradom 39 nėštumo savaitę... prasidėjo sąrėmiai, nuvažiavom gimdyti, važiavom susiti…

      Pritariu Jums, atrodo jau skaudžiausia praėjo, bet vistiek kankina baimė, kad tai nepasikartotų... 🙄😪
2334. Sashitta

      

      

      Jonas 1 m. 9 mėn.

      LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

      Vesta 6 m. 10 mėn.

      Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

      

      2018.12.15 20:40 (prieš 7 m.)

      Guostee parašė:
      Pritariu Jums, atrodo jau skaudžiausia praėjo, bet vistiek kankina baimė, kad tai nepasikartotų... 🙄😪

      Ir tikrai nebus lengva tą baimę išvyti iš galvos. Bet aš labai stengsiuosi ta padaryti. Kai tik mūsų namus aplankys žinia apie nėštuma, padarysiu viska, kad naujai gyvybei perduočiau kuo daugiau gerų ir teigiamų emocijų, jog vaikelis jaustų, jog laukiame jo su džiaugsmu ir laime, bet ne su baime. Žinau, bus labai nelengva, bet labai labai stengsiuosi 🙏

      4
2335. Martynukas0721

      

      

      Aisvidas 5 m. 1 mėn.

      9 m. 2 mėn.

      

      2018.12.25 20:35 (prieš 7 m.)

      Sveikos angeliukų mamytės. Dabar ir aš gyvenu su ta mintimi, kad to ko laukiau labiausiai gyvenime - nebus.. Preitą savaitę echoskopo metu sužinojome, kad nėštumas nesivystantis, buvo jau 18 savaitė, o širdutė jau buvo nustojusi plakti apie 16 savaitę.. Kai šiuos žodžius išgirdau, galvojau, kad mano pačios širdis sustos plakti, žemė išslydo iš po kojų.. Skaudžiausia tai, kad pati nežinojau ir negalėjau jausti, kad gyvybės pas mane nebėra, nes jokių įtartinų požymių, kaip kraujavimas, nebuvo, jaučiausi gerai.. Tai buvo pirmas nėštumas ir tiesiog negaliu susitaikyti su tuo, šventinės nuotaikos nėra, tiesiog visur tuštuma.. Visko bijau, nežinau, kaip gyventi toliau, taip buvo laukta ir mylėta, o viskas sudužo.. Taip noriu vėl pastoti, kad tai nuramintų sielą ir mintis, bet kartu ir bijau, nežinau kokiais gydytojais bepasitikėti, kur eiti..
2336. Lapkritinukė

      

      

      7 m. 4 mėn.

      13 m. 10 mėn.

      17 m. 7 mėn.

      

      2018.12.26 09:03 (prieš 7 m.)

      Martynukas0721 parašė:
      Sveikos angeliukų mamytės. Dabar ir aš gyvenu su ta mintimi, kad to ko laukiau labiausiai gyvenime - nebus.. Preitą savaitę echoskopo metu sužinojome, kad nėštumas …

      Užjaučiu labai dėl netekties. O nepasakė, dėl ko vaikutis nustojo vystytis? Genetiniai buvo daryti? Aš birželio mėn taip pat sužinojau kad širdutė neplaka. Pagal mm turėjo būt 20 sav, pagal dydį atitiko beveik 15 sav. Dabar vėl laukiuos, bet kupina baimių kad vėl nepasikartotų. O jums dabar sunkiausias periodas. Kalbėkit, verkit, jei norisi. Su laiku skausmas apmažės ir tikiuos kad greit sulauksit kito stebukliuko

      1
2337. Sashitta

      

      

      Jonas 1 m. 9 mėn.

      LUKNĖ 5 m. 4 mėn.

      Vesta 6 m. 10 mėn.

      Liepa (Angelėlis Danguje) 7 m. 11 mėn.

      

      2018.12.26 15:32 (prieš 7 m.)

      Martynukas0721 parašė:
      Sveikos angeliukų mamytės. Dabar ir aš gyvenu su ta mintimi, kad to ko laukiau labiausiai gyvenime - nebus.. Preitą savaitę echoskopo metu sužinojome, kad nėštumas …

      Nesakysiu, kad užjaučiu. Vargu, ar tai padės. Bent aš po savo angeliuko netekties labai nenorėjau girdėti užuojautos. Bet galiu pasakyti, jog suprantu jus. Tikrai puikiai suprantu kaip jaučiatės... Savo dukrytės mes netekome prieš beveik 7 savaites, 39 nėštumo savaitę. Tad labai gerai žinau, koks tai skausmas. Su laiku galbūt palengvėja. Ir nors su vyru vėl planuojame kita vaikelį, viskas gyvenime jau atrodo kitaip... Linkiu surasti tai, kas padėtų toliau gyventi, užsibrėšti naujus tikslus ir jų siekti. Ir tikėti. Kad nelengva, tikrai suprantu, bet aš tikiu, kad niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai. Galbūt tai ir žiauru, bet likimas tokius išbandymus siunčia tik stipriems. Ir mes privalom tokios būti. Gyvenimas dar tikrai mus apdovanos. Siunčiu stiprų apkabinimą ir linkiu surasti savy jėgų eiti toliau.

      2
2338. Luka Marija

      

      

      M 4 m. 3 mėn.

      L 7 m.

      

      2018.12.26 16:29 (prieš 7 m.)

      Martynukas0721 parašė:
      Sveikos angeliukų mamytės. Dabar ir aš gyvenu su ta mintimi, kad to ko laukiau labiausiai gyvenime - nebus.. Preitą savaitę echoskopo metu sužinojome, kad nėštumas …

      Skaitau Tavo zodzius ir griztu i ta diena, kuomet 18 sav nuvykus apziurai suzinojau, kad vaisius zuvo dar 15 sav. Lygiai taip pat kelias savaites gyvenau laukimo dziaugsmu net nenujausdama, kad jau viskas.. Pirmasis nestumas, negalejau susitaikyti su tuo, kas ivyko, dienomis ejau i darba, sportavau, susitikinejau su draugemis, vakarieniaudavau su vyru vis kitoje vietoje, tik tam, kad nebut namuose ir neliudet, bet naktimis kaukdavau kaip vilkas. Pirmas savaites. Tuomet su kiekviena diena vis lengvejo. Gyvenau tik ta mintimi, kad kuo greiciau vel pastoti, bet vos pralaukus 3 ciklus po nelaimes, buvau jau issilaizius visas zaizdas, susigyvenus su netektimi ir issigandau vel ta pati patirti, todel planavima atidejom.
      Martynuk, isverk, isjausk, nebijok kalbetis, skaityk forumus apie persileidimus nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir pamatysi, kiek musu daug, kurioms ne is pirmo karto pavyko ir kiek laimingu istoriju vainikavo visas kancias. Laikykis!

      4
2339. dida83

      

      

      Mg 1 m. 10 mėn.

      Ma 9 m.

      

      2018.12.26 17:25 (prieš 7 m.)

      Stiprybės, tikėjimo, kantrybės ir vilties! Labai gaila, bet tikiu, kad sielos, kurios negimsta su tuo kūnu, kuris buvo užsimezgęs, ateina pas mus vėliau. Man padėjo tikėjimas, kad siela nemiršta. Labai gaila išsiskirti, bet nepraraskit vilties. Jus tikrai aplankys šis džiaugsmas! Labai nuoširdžiai to linkiu!!!

      1
2340. Martynukas0721

      

      

      Aisvidas 5 m. 1 mėn.

      9 m. 2 mėn.

      

      2018.12.26 22:57 (prieš 7 m.)

      Ačiū visoms už gražius ir palaikančius žodžius. Lauksiu ir melsiuos, kad sulaukčiau to stebuklo vėl, ir tikiuosi, kad mums visoms tokie išbandymai buvo siųsti ne veltui, kad ir kaip sunku ir skaudu, turime išlikti stiprios dėl pačių sveikatos ir būsimų vaikelių.. Man nieko konkretaus nepasakė, dėl ko galėjo tai nutikti, tiesiog nenorėjo gydytojas nieko komentuoti, sakė pagalvoti, galbūt patys prisiminsime, dėl ko taip įvyko. Kitų tyrimų taip pat nedarė, tiesiog minėjo, jog sekantį kartą bus daromi rimtesni tyrimai, bus daugiau priežiūros. Aš ėjau pas šeimos klinikos ginekologę, tiesiog galvojau, kad jei viskas gerai, gal ir nereikalinga ta privati priežiūra, o dabar nebežinau, kaip elgčiausi kitą kartą. Dabar labai norisi vėl pastoti, nešioti gyvybę po savo širdimi, bet reikia išlaukti, o tas laukimas velniškai sunkus, tiesą pasakius nieko net nenoriu, atrodo galėčiau pramiegoti tą laiką, bet tai vistiek nepadės.. Baisu, tikrai baisu, ašaros rieda kai skaitau tiek daug istorijų ir nesuprantu, kodėl tokie dalykai atsitinka tiem, kurie taip laukia to vaikelio.. Noriu taip pat visoms palinkėti, kad nors gyvybė ir yra labai trapi ir nenuspėjama, tačiau tikiu ir linkiu, kad visada surasime savyje tos stiprybės ir ryžto kitiems kartams, kurie užpildys tą tuštumą viduje nauju džiaugsmu ir begaline laime ir meile!

      9

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!