Nelaimingas gyvenimas

61. 

    

    2013.02.07 13:13 (prieš 13 m.)

    sveikos. Skaitau ir savo akimis negaliu patikėti. Tokį š čia drebiat ant kažko, kas nė velnio nekaltas. Tačiau likau aš kalta, kad sukūriau šią temą. Išsiregistravau, nes maniau, kad baigsit pūsti burbulą iš nieko, bet matau čia kuo toliau tuo gražiau darosi. Nesu aš ta laimutė apie kurią cia taip garsiai snekat, deja. Nezinau kokia ten situacija pas ja, bet jei tokia pati, tai labai uzjaučiu. O atsakant į kažkurios narės klausimą pasakysiu, mes su vyru kartu esam jau beveik 6 metai, musų vaikui eina treti, o man tikrai ne 19 metų, tema nėra blefuojanti, bet čia kaip matau yra tikru turgaus bobų kaip kažkuri sakė. Išvis merginos, kur pagarba kitam zmogui? kur jūsų pačių savigarba?
    einant prie temos, minėjau, kad vaikas netyčiukas, o taip būna dažnai, kai apsauga paveda. O jūs ką, man abortą siūlytumėt darytis? NIEKADA!!
    o kas liečia vyrą, nemyliu jo, nemylėjau, bet aistra dar anksciau šiokia tokia buvo, tad mylėtis nebūtina su mylimu vyru. buvo trauka, prisirišimas. Man to pakako, kad galėčiau su juo sugulti ir galvokit ką norit apie mane ir nebandykit smerkt, nes pasakysiu taip: Dievas mato, jūs pačios nesat šventuolės visos. Ir dar, kritikos nebijau. kaip sakoma: kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais!

    2 2
62. 

    

    2013.02.07 13:29 (prieš 13 m.)

    Jei nebėra net traukos, tuomet santykiai kažin ar bepataisomi.
    Žinot, turėjau aš panašų atvejį. Niekas negalėtų pasakyt, kad jis manęs nemylėjo, dar daugiau - dievino. Bet ėjo laikas, ir nebeliko net traukos. Nežeminsiu to žmogaus, ir nevardinsiu jo minusų, nes esminis dalykas, jis mane mylėjo, o aš jo ne.
    Negalėjau tokios aukos duoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo, juk supratimas, kad žmogus Tavęs nemyli, o Tu jo geidi visa siela, yra skaudus. Taip, palikau, ir įskaudinau. Pasakiau, kad noriu likti draugais, nes buvom artimi. Jis nenorėjo. Galbūt taip ir geriausia.
    Neįmanoma nepastebėti, kad esi su žmogumi, kuris Tavęs nemyli. Ir tai nemažiau sunku. Geriausia išsilaisvinti abiems ir rasti tuos, su kuriais dalinsitės ne tik draugyste ir buitimi
63. 

    

    2013.02.07 13:52 (prieš 13 m.)

    -Aqua- parašė:
    Jei nebėra net traukos, tuomet santykiai kažin ar bepataisomi.
    Žinot, turėjau aš panašų atvejį. Niekas negalėtų pasakyt, kad jis manęs nemylėjo, dar daugiau - dievino. Bet ėjo laikas, ir nebeliko net traukos. Nežeminsiu to žmogaus, ir nevardinsiu jo minusų, nes esminis dalykas, jis mane mylėjo, o aš jo ne.
    Negalėjau tokios aukos duoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo, juk supratimas, kad žmogus Tavęs nemyli, o Tu jo geidi visa siela, yra skaudus. Taip, palikau, ir įskaudinau. Pasakiau, kad noriu likti draugais, nes buvom artimi. Jis nenorėjo. Galbūt taip ir geriausia.
    Neįmanoma nepastebėti, kad esi su žmogumi, kuris Tavęs nemyli. Ir tai nemažiau sunku. Geriausia išsilaisvinti abiems ir rasti tuos, su kuriais dalinsitės ne tik draugyste ir buitimi

    suprantu, kad viskas būtų puiku jei išsiskirtumėm, tačiau mus sieja bendras vaikelis. Nebūtų jo, būtų viskas paprasčiau... man pačiaip skaudu yra žinoti, kad žmogus taip mane myli, o as jo ne. Pati stengiuosi jame įžvelgti kažkokių pliusų be jo esamų, bet deja.
64. 

    

    2013.02.07 13:58 (prieš 13 m.)

    dar pridurti norėčiau. Skaičiau, kad kažkas sakė jog idealizuoju meilę. Taip tikrai nėra. Man nereikia tų skraidančių drugelių pilve. Jie yra laikina vistiek. Tačiau man norisi, kad būtų noras apsikabinti jį ir niekada nepaleisti, noras liesti jį, pabučiuoti grįžus iš darbo, galvoti apie tolimesnę mūsų ateitį... o dabar to nėra.
65. 

    

    2013.02.07 14:01 (prieš 13 m.)

    slėpiningoji parašė:
    suprantu, kad viskas būtų puiku jei išsiskirtumėm, tačiau mus sieja bendras vaikelis. Nebūtų jo, būtų viskas paprasčiau... man pačiaip skaudu yra žinoti, kad žmogus taip mane myli, o as jo ne. Pati stengiuosi jame įžvelgti kažkokių pliusų be jo esamų, bet deja.

    abejoju, ar uzauges vaikas pasakys aciu vien del to, kad nemyledama vyro su juo gyvensite ir pati busit nelaiminga. simtai seimu issiskiria, bet vaikai bendrauja su abiem tevais

    1
66. 

    

    2013.02.07 14:48 (prieš 13 m.)

    slėpiningoji parašė:
    suprantu, kad viskas būtų puiku jei išsiskirtumėm, tačiau mus sieja bendras vaikelis. Nebūtų jo, būtų viskas paprasčiau... man pačiaip skaudu yra žinoti, kad žmogus taip mane myli, o as jo ne. Pati stengiuosi jame įžvelgti kažkokių pliusų be jo esamų, bet deja.

    Taip yra vaikelis. Ir augdamas jis viską matys. Viena vertus jis turės abu tėvus šalia, kita vertus, matys ir jaus, kad santykiai nėra tobuli. Nėra visiško pliuso ar visiško minuso, tėra gyvenimas su pasirinkimais ir pamokomis
67. 

    

    2013.02.07 14:50 (prieš 13 m.)

    slėpiningoji parašė:
    dar pridurti norėčiau. Skaičiau, kad kažkas sakė jog idealizuoju meilę. Taip tikrai nėra. Man nereikia tų skraidančių drugelių pilve. Jie yra laikina vistiek. Tačiau man norisi, kad būtų noras apsikabinti jį ir niekada nepaleisti, noras liesti jį, pabučiuoti grįžus iš darbo, galvoti apie tolimesnę mūsų ateitį... o dabar to nėra.

    Tie drugeliai tai iš mano žinutės bet ne tai turėjau omenyje, klausiau, ką jums reiškia meilė ir pan. Paskaitykit dar kartą, galbūt kitomis akimis
    sėkmės Jums, ką benuspręstumėt
68. 

    

    2013.02.07 15:14 (prieš 13 m.)

    -Aqua- parašė:
    Taip yra vaikelis. Ir augdamas jis viską matys. Viena vertus jis turės abu tėvus šalia, kita vertus, matys ir jaus, kad santykiai nėra tobuli. Nėra visiško pliuso ar visiško minuso, tėra gyvenimas su pasirinkimais ir pamokomis

    Man uzkliuvo tavo pasakyti zodziai: kad santykiai nera tobuli??? O ar apskritai jie tokie buna! Tobuli???? Labai prasmingas zodis, taciau ne santykiams vertinti....visos seimos turi barniu ir nesvarbu ar tai butu del buities, ar del pinigu, ar seip dar del ko nors, tai jau yra netobuli santykiai! Juk tobulumui rybu nera ir nebus, kiekvienas mes esam individualus savaip ir nesam vienodi!
69. 

    

    2013.02.07 15:19 (prieš 13 m.)

    O taip gyvenimas mus moko visa laika! Tarkime ir sios temos autore jis moko....dabar jos sprendimas nesvarbu koki jii priimtu, bus kazkam nesuprantamas, kazkams skausmingas...bet kaip ji pati minejo tai ja padarys dar stipriasne! As linkiu tau stiprybes priiman sprendima, taciau kaip cia daugelis minejo, kad vaikas tau nepasakys aciu uz tai kad buvai su nemylimu zmogum...as nemanau kad taip bus, juk vaikas augdamas pats mato, kaip tevai bendrauja ir nesmerks tevu uz ju klaidas padarytas gyvenime! Kad ir kokie tevai butu, vaikai juos myli, kaip ir tevai juos! Zinoma nekalbu apie tas klaidas, kurios visiskai sugriauna kitu gyvenimus.
70. 

    

    2013.02.07 15:22 (prieš 13 m.)

    Kažkaip netaip mane supratote keiskit žodį tobulas į artimas ar dar kažką, juk temos autorė suprato, ką turėjau omenyje, o vienas žodis esmės nekeičia

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!