Atėjau čia su tikslu išsipasakoti. Ant širdies guli, o kam pasipasakot neturiu.
Situacija tokia kad su vyru esam kiek daugiau nei 10 metų kartu. Toks jausmas kad per visus tuos metus buvimo su juo praradau save. Susipažinom, kai dar buvau abiturientė, jis jau po mokslų važinėjo pirmyn atgal iš Lietuvos į Angliją dirbti.
Meilė susuko mano jaunas naivias smegenėles ir pabaigusi 12 klasių išvažiavau paskui jį.
Prasidėjo jo teroras ir pavyduliavimas, noras mane kontroliuoti. Nebegalėjau net į parduotuvę duonos nusipirkti užbėgti be jo nes jau skambindavo ir rėkdavo kur aš, ar jau pas kitus esu. Išvadindavo šliundra jei bedradarbiui labas pasakydavau. Lyg viso to būtų negana, aš neplanuotai pastojau. Jo mama sužinojusi apie tai iš kart pradėjo kalbas apie vestuves. Pati ji turi geriantį vyrą kuris visą gyvenimą ją lupo ir tasė už plaukų. Pati irgi esu iš panašios šeimos. Mama tyli lyg pelytė ir tėvas tironas. Matyt nenuostabu jog pati užsileidau saviškį ant galvos. Kitokio šeimos modelio man net neteko matyti.
Susituokėm Lietuvoj, Anglijoj gimė sūnus. Jis mažai padėdavo man su vaiku, išeidavo kada užsinorėdavo pas draugus, gerdavo, sužinojau kad nevengdavo ir narkotikų. Pamaniau tuomet kad gyvenimas žlugo, aš Anglijoj su mažu vaiku ir vyru geriančiu ir vartojančiu. Norėjau grižti į Lietuvą bet nebebuvo už ką. Susiradau anglę draugę su vaikais kai sūnus paaugo duodavau jai jį ir pati eidavau į darbą. Būdavo momentų kai jis darbo nei turėjo nei ieškojos, gyveno iš mano pinigų.
Surinkusi paskutinę drąsą ir jėgas pasakiau jam kad palieku. Prasidėjo jo maldavimai nepalikt, prižadėjimas kad pasikeis. Grįžom kartu į Lietuvą, jis susirado darbą, sūnus pradėjo eiti į darželį, darbą susiradau ir aš, nuomavomės butuką. Atrodė kad tikrai žmogus keičiasi stengiasi, gydėsi priklausomybes, vėl krito į tą š vėl kilo. Yra turėjes reikalų su policija nes pagavo su narkotikais mašinoj, yra buvę kad man nežinant išsinuomavo sodo namelį žolei auginti, irgi pagavo. Žodžiu jam tik per siūlo galą pavyko išvengti kalėjimo. Su juo man tikrai nebuvo saldus gyvenimas. Buvo kalbėta, šaukta, bartasi. Jo mama verkdama sakydavo jam baigti tuos reikalus su narkotikais, mano mama iš kito galo sakydavo jį palikti. Neklausiau jos, nes giliai širdyje jį mylėjau.
Bet nutiko gyvenimas ir prieš 2 metus jam matyt atsiliepė tas narkotikų vartojimas ir jis susirgo psichine liga, yra gulėjęs du kartus psichiatrinėje. Prasideda jam visokios paranojos, neteisingi įsitikinimai. Diagnozė šizofrenija. Sunku jam buvo ir matyt dar vis yra su tuo susitaikyti. Man pačiai buvo šokas ir vienišumo jausmas, nes net darbe su kolegėmis juk nekalbėsi apie tai kad vyras psichiatrinėje.
Dabar jis geria vaistus, dirba lengva sėdimą darbą nes negalima su šia liga persidirbti ar per daug pavargti. Sūnus jau eina į mokyklą. Jis myli tėtį, o vyras myli jį. Jų ryšys stiprus, nors sūnus kol kas dar nežino tikrosios priežasties kodėl tėtis gulėjo du kartus ligoninėje. Manau dar per mažas jog žinotų tiesą.
Vyras nuo vaistų yra daug ramesnis, lėtesnis, labiau mieguistas. Visai atrodo kitas žmogus.
Toks apmaudas apima kartais kad noris pranykti. Nei likti su juo nei palikti. Palikusi ką laimėsiu? Išdraskysiu tik šeimą. Pasilikusi irgi nieko nepešiu tik liksiu su riebiai tariant psichiniu ligoniu.
Nežinau net ko noriu iš mamų sėdinčių šiame forume. Niekas nepaims ir nenugyvens mano gyvenimo už mane. Bet jo, kartais taip abydna jog gailiuosi kad iš vis su tuo prasidėjau. Nebeliko pas mus nieko, nei sekso, nei kokių pasimatymų, nei bučinių na kartais jis inicijuoja bučinį. Bet toks tiesiog jausmas jog meilė deja išgaravo, prisisotinau jo, nenoriu kartais jo net matyti. Taip gera kai esu darbe ar su sūnum vieni du namie. Tik jis pasirodo iš kart nuotaika sugriūna ir net nežinau tikrosios priežasties visų šių jausmų. Pareina namo iš darbo ir žiūri tom šuns akim į mane lyg žinotų ką jam jaučiu. O ką man belieka sakyti? Sulendam į telefonus ir tiek žinių.
Yra sakoma kad kiekviena situacija turi išeitį deja jaučiuosi taip lyg mano situacija būtų be išeities.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
Vaikas
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
O sūnus tėtį gali matyti, kada panorės. Iš jo tėvo funkcijų niekas neatima.
