Vicctoria parašė:
na ka mergyte, tikrai nei vaistukai nei daktarai negelbes, visu pirma turi pati ramiai atsisedusi viska apmastyti, kodel tai vyksta kaip galetum psichologiskai pati kovoti su tais priepoliais,,, man uzeidavo bet man uzeidavo tiek sirdi skaudeti atrodydavo, kad kazkam iis artimuju gresia lyg pavojus, o tokiu atveju tiesiog va laukdavau kada nueisiu miegoti, nes zinodavau, kad kita diena atnes ir kitas nuotaikas,,, taip kad Inkaba manau tau db vyksta dar plius ir nuotaiku kaita bandyk kaip nors pergudrauti sita situacija,, turbut lengva patarineti, bet cia jau turetum paskelbti pati sau kova vien del vaikucio,,, stis, salin tokius priepolius
taip, zinau, kad kova reik skelbt, bet jeigu esi jautusi sirdgela "kad kazkam kazkas nutiks", tai zinok sitos busenos yra panasios. tik tavoji lengvesne
man budavo uzplaukimu, kad bijodavau iseit kazkur be vyro, tiek buciuodavau ji, rodos, isejus man, kazkas nutiks jam
o dabar as kuo daugiau galvoju, kad negalima taip, kad reik atsipalaiduoti del vaikelio, nes raumenys visi isitempia, tai tuo blogiau darosi. vis tik reikia isjausti emocinius kakucius, tada jie patys iseina. kai i uzeinanti nerima sureaguojama, tai irgi ji lyg maitina. bet sunkiausia ir yra nesureaguoti i tas mintis. man dar padedavo garsiai ivardinti baimes, bet daznai nerimo metu nerandu zodziu... nei kas vyksta, nei ko bijau, nei kas darosi man. o idomiausia, kad sitie reiskiniai kartojasi tam tikroj vietoj ir tam tikru paros metu - vakarais. uch, kaip noreciau pazinoti koki gera psichologa, kuriam moket nereiktu uz mano analiza
as ir pati kita diena analizuoju visa eiga, tai labai idomu, bet kad matyt cia ir reikia mokslo ziniu, nes beanalizuodama prieinu aklavietes
ir dar su drauge pasnekejus apsvieciau ja, kad ir jai buna nerimo priepuoliai, tik ji niekad nesusimastydavo giliau, kas vyksta... tai gal ir daugiau zmoniu jaucia tokius sh, tik ne visi kalba ar pagauna ta momenta.