Jurga111 parašė:
Aš su pirmu neturėjau antikunu jie buvo neigiami o dabar teigiami...
O ką sako gydytojai? Ką siūlo daryti tokiu atveju?
Jurga111 parašė:
Aš su pirmu neturėjau antikunu jie buvo neigiami o dabar teigiami...
O ką sako gydytojai? Ką siūlo daryti tokiu atveju?
Sashitta parašė:
O ką sako gydytojai? Ką siūlo daryti tokiu atveju?
Mano ginekologe labai nustebusi kad jie pas mane yra nes su pirmu nėštumo nebuvo ir po gimdymo man suleido vaistus....dabar pas genetikus jie stebės žiūrės kaip viskas bus ....na žodžiu nieko gero ...
Sashitta parašė:
Tikrai taip. O ar ilgai teko bandyti pastoti sekantį kartą?
Laikemes gydytoju rekomendaciju palaukti puse metu, tad po puses metu pabandem ir va is pirmo karto, aisku kad dabar zaidzia kitokie jausmai palyginus su pirmuoju nestumu, bet net nenoriu pagalvot nieko apie kazka blogo, aisku mintys lenda ivairiausios, bet bandau jas vyt lauk.... Nenoriu negatyvo perduot savo naujai gyvybej... Tiesiog gyvenu diena po dienos, zingsnelis po zingsnelio, be dideliu kazkokiu uzmoju, svajoniu ar planu, bet su dziaugsmeliu kiekviena nauja diena... Nes supratau, kad nekazi ka cia mes galim pakontroliuot....tiesiog lieka mokytis gyvent su kiekvienu mums gyvenimo duotu issukiu
Nora parašė:
Laikemes gydytoju rekomendaciju palaukti puse metu, tad po puses metu pabandem ir va is pirmo karto, aisku kad dabar zaidzia kitokie jausmai palyginus su pirmuoju n…
Tai jau taip. Manau mes taip pat tikrai luktelsim apie pusmetį. Vis tik kad ir kaip to stebuklėlio norisi, reikia pagalvot ir apie tai, kad reikia skirti laiko ir organizmui atsistatyt, galbūt pagerti vitaminų, pasportuoti. Noriu būti rami, kad padarėme viską, jog gerai pasiruoštume naujos gyvybės atėjimui. Suprantu, kad sekantis nėštumas bus kitoks, nei pirmas... Bet kažkaip teks išmokti nuvyti visas baimes ir negatyvias mintis. Ir tikrai taip, kad šitam pasauly tikrai ne viskas nuo mūsu priklauso. Bet vis vien stengiamės daryti taip, kad bent sąžinėj būtų ramu, kad padarėme viską, ką galėjome. Ir apskritai, kaip stipriai tokios netektys supurto smegenis. Atrodo per keletą dienų užaugi visu dešimtmečiu, labai pasikeičia ir požiūris ir suvokimas i daugelį dalykų.
Sashitta parašė:
Tai jau taip. Manau mes taip pat tikrai luktelsim apie pusmetį. Vis tik kad ir kaip to stebuklėlio norisi, reikia pagalvot ir apie tai, kad reikia skirti laiko ir o…
Būtent, susipurto visas pasaulėlis ir vertybės.
Kai kiti pasakoja apie savo "problemas" tai mintyse galvoji- o ką man kalbėt tada...? Arba mane asmeniškai dabar labai erzina tuštybės, influenceriai, netikras instagramo gyvenimas ir pan...
Sashitta parašė:
Tai jau taip. Manau mes taip pat tikrai luktelsim apie pusmetį. Vis tik kad ir kaip to stebuklėlio norisi, reikia pagalvot ir apie tai, kad reikia skirti laiko ir o…
Tikrai leiskit sau pailset. Rekomenduoju kelione, nes keliones gydo, mes su vyru buvom pazintinej, tad ejom ejom ejom, kopem i kalnus ir nuo ju, tiesiog neleidom sau tik gulet ir panirt i liudnas mintis. Po keliones grizau pavargus, bet pailsejusia truputi galva, susideliojus is naujo savo prioritetus...
Nora parašė:
Tikrai leiskit sau pailset. Rekomenduoju kelione, nes keliones gydo, mes su vyru buvom pazintinej, tad ejom ejom ejom, kopem i kalnus ir nuo ju, tiesiog neleidom sa…
Gal ir norėtūsi pakeliauti. Bet keliones kuriam laikui tikriausiai atidėsim savo planuose. Šiuo metu statomės namą, tad manau tas padės atitrūkti nuo tų slogių minčių. Reikia galvoti, kaip susiprojektuoti visą įrengimą ir pan. Aš grįšiu į darbą, kurį labai mėgstu ir manau viskas pradės galvoje dėliotis į savo vietas. Dar bus daug dienų, kai ne vieną ašarą nubrauksiu, bet su laiku tikiu, jog išmoksime su tuo gyventi. Kaip vienas protingas žmogus man pasakė - galbūt taip Dievas jus apsaugojo nuo dar kažko baisesnio. Galbūt. Tik jis vienas ir težino kodėl pasiuntė mum tokį išbandymą. Žinau tik tiek, kad tai mus dar labiau suartino su vyru, sustiprino mus abu, išmokė kitaip žiūrėti į daugelį dalykų, kurių anksčiau gal net ir nematėme ar priimdavome kaip savaime suprantamus. Gavome nors ir skaudžią, bet svarbią gyvenimo pamoką apie tai, kad turime džiaugtis kiekviena diena, kiekviena akimirka ir pamatyti dalykus, į kuriuos anksčiau nei neatkreipdavom dėmesio. Mes per keletą akimirkų tarsi subrendome geru dešimtmečiu.
Nenustosiu tikėti, kad dar turėsime ne vieną ir gal net ne du nuostabius vaikučius. Greitai įsikelsime į naujus savo namus, tad visom prasmėm atversime naują savo gyvenimo puslapį.
Užuojauta naujokėms...
Man liūdniausia, kai nelaimės nutinka tokiame dideliame nėštume (nuo 30sav.), o ypač jautriai reaguoju, kai paskaitau postą, kad nelaimė įvyko beveik prieš pat gimdymo terminą. Pačiai persileidimas įvyko 20sav., ir tai jau atrodė kokia tragedija, kad pusiaukelę nuėjus nieko blogo nebegali būti, pasirodo jog gali... Kol pati to nebuvau patyrusi, tikrai nemaniau, jog tokiu mastu vyksta persileidimai, netekimai ir pan. Suprantama, kai yra kažkokie apsigimimai ar pan., bet kai būna visą nėštumą viskas gerai ir staiga dėl neaiškių priežasčių atsitinka nelaimė, tai yra žiauru. Praėjo lygiai pusę metų po manosios netekties, dukra vis klausia, tai kada vėl bus sesė ar brolis, ir aš vis dar gyvenu baimėje, vos tik atėjus vaisingoms dienoms aš išsigąstu ir tiesiog viskas užsiblokuoja, matyt dar iki šiol neatėjo tas tinkamas laikas, bet laikas eina, noras kažkur giliai vis dar yra, matyt bus taip, kaip nulems iš aukščiau, kai mažiausiai to tikėsiuosi.
Linkiu visoms atsigauti ir sulaukti savo mažųjų stebuklėlių.
9 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai