kostela parašė:
Va va jus kaip tik kalbas apie mano vyra
Mano uosviene labai lepino savo suneli irgi gamindovo ko tik uzsimano, jei nepatikdavo tai kazka kito pagamindavo...zodziu su maistu buvo tragedija pas juos. Tai va kai mes susipazinom as pamaciau kad pas juos seimoje is maisto yra labai didele problema padaroma. Tas maistas pas juos atrodo laaabai svarbus. Nzn pas mus seimoj maistas buvo maistas, ka mamyte pagamindavo ta ir valgyvavom, nepatikdavo pasidarydavau sumustini ir pavalgydavau.
Tai va kai pradejom gyvent su vyru as jam pasakiau, pamirsk tokias nesamones nenoriu nepatinka neskanu ir t.t. Sakau ka pagaminsiu ta valgysi ir gausi dziaugtis kad pagaminu. Nes mes abu lygiai vienodai darbus turim ir dirbam tiek pat...o namuose jis praktiskai nieko nedaro, tai sakau kodel as turiu dviem etatais dirbti ( darbe ir namuose) o jis tik darbe dirbti.
Tai kai viska issiaiskinom nebera jokiu problemu ir gan greitai jisai atprato nuo visokiu issidirbinejimu su maistu.
Bet aabu dabar kai pakalbam sakom nedarysim tokios klaidos ir savo sunaus taip neispaikinsim, nes pvz as noreciau jeigu turesiu sunu kad jo zmona dziaugtusi juo ir manimi koks jis saunus vyras, noreciau kad sunaus zmonai butu lengva su juo gyventi ir t.t.
Va kiek prisispangau
labai teisingas elgesys
mamos kaltos tik del per dideles meiles savo sunums
ir augindamos net nesusimasto, kad nuo to lengvo gyvenimo vaikysteje jiems daug sunkiau bus gyventi savarankiskai. Ne zmona turi buti verge savo vyrui, o vyras turi buti savarankiskas ir pasitikintis savimi bet kokioje gyvenimo situacijoje, kad mamytei paskui netektu begti ir tempti savo suneli uz ausu
Is savo patirties galiu pasakyti, auginau 11 metu jaunesni broli - prie manes viska vaikas tvarkydavosi ir jokiu problemu, kai tik mama grizdavo is sodo, viskas
baigdavosi visas tvarkingas gyvenimas ir jau mamaite begiodavo griudama is koju ir pateikdavo suneliui ant lekstutes
nepavydziu, bet manau jam paciam lengviau butu priprasti prie savos tvarkos.
Mano pacios vyras taip pat buvo is tokios seimos, kur mama ruosdavo kasdien keliu rusiu pietus, pasirinktinai ir dar kad liktu kitai dienai i darba nusinesti, is karto pries vestuves pasakiau - pas mus taip nebus, arba as tvarkausi tik namuose, o tu mane islaikai
o gimus vaikui ivyko dar geresnis pasikeitimas, kadangi nuo pirmu dienu pratinau vyra buti su kudikiu ir palikdavau jo vieno prieziurai, kai tik iskildavo kokiu reikaliuku ar siaip pailset reikedavo, zinokit mergaites, viskas apsiverte aukstyn kojom, mano vyras ismoko tokiu sedevru virtuveje, kad dar ne kiekvienas virejas to prisigalvotu ir atitaikytu skonius. Manau mes pacios turim uzsiauginti savo vyrelius, ir kaip mano patirtis sako is mamu lepuneliu gali pasidaryti puikus vyrai, tik nereikia is pat pradziu gyvenimo uzsidet ruzavu akiniu ir nematyti trukumu. Pirmu gyvenimo periodu labai lengvai vyrai keiciami ir noriai keiciasi, o paskui jau viskas vyksta savaime
ir trecias etapas auginu savo suneli
nors jam dar tik 6 metukai, bet vaikas jau moka susitvarkyti savo kambari, padeti man tvarkytis kitus, issiurbti ar dulkes nuvalyti, netgi sumustini padaro man ir laukia kol grisiu is darbelio
jau bandom ir kiausiniene kepti
reik sudomint vaika ir turi jis moketi save priziuret, o ne tik laukt kol viskas bus pateikta ant lekstutes.
Na bent jau mano tai tik tokia nuomone ir niekad nepalaikysiu tu moteru, kurios visus rupescius palieka tik zmonoms, kazkaip kaip is moters netolerantiskai net skamba