Sveiki, vaikui šiek tiek virš 1,5 m, bet jau senokai matau, kad "kažkas ne taip". Užsirašėm pas poliklinikos neurologę. Bet noriu patarimo, kur Vilniuje geriau prašytis išsitirti, į centro poliklinikos ankstyvosios reabilitacijos tarnybą ar į santarų vaikų raidos centrą? O gal pradžiai privačiai pasidaryti DISC? Nesinori prarasti laiko dėl eilių.
Vaikas visada buvo tarsi kažkiek per rimtas, ypač kūdikystėje mėgdavo žiūrėti kažkur sustingusiu profesoriaus ar filosofo žvilgsniu. Visiškai mus ignoruodavo vežimėlyje ar mašinoje. Nepamenu, kad pas mus kada būtų buvęs tikrai geras akių kontaktas, nors ir nėra, kad visai nežiūrėtų į akis, bet retai, trumpai ir pan. Nuo mažumės gana sunku būdavo jį prajuokinti, nebent dūkstant imdavo kvatoti. Šypsotis pradėjo lyg ir laiku, bet pirmiausia savo atvaizdui veidrodyje. Jis nėra visiškas paniurėlis, ir juokiasi, ir šypsosi, ir į kitus žmones kreipiasi (pvz., rodo knygutėje paveiksliuką ir sako: "kėdė", aš neparodau deramo dėmesio, tai pakeltu tonu rėkia: "mama, kėdė!", turiu patvirtinti, kad matau, kad čia tikrai kėdė; arba lekia lauke paskui kitą vaiką ir kviečia: "lelia, lelia!", bet pavijęs nueina kažkur kitur, nepasisveikina, nepabendrauja). Socialinė šypsena yra, net koketuoja su nepažįstamais žmonėmis, bet ne visada, dažnai gali visiškai ignoruoti net artimiausius, specialiai nusisukti, nusukti akis, atstumti, negirdėti. Pvz., po miego išlipa iš lovos ir kažkur varo, į mane net nepažiūri. Yra labai dėmesingas detalėms, papuošalams, interjero, drabužių elementams, mėgsta mygtukus, šviestuvus, dureles ir stalčius, išvis mėgsta daiktus. Nelabai domisi gyvūnais, nors gali paglostyti ar pašaukti katę. Kartais praleidžiam pusę valandos be tikslo darinėdami tas pačias duris, jis klausosi girgždėjimo, apžiūrinėja mechanizmą, o būna kad tiesiog darinėja ir tiek. Pabandžius šia veiklą nutraukti kartais būna voliojimasis ant žemės ir isterija, bet kartais pavyksta visai sėkmingai nukreipti dėmesį į kažką kita. Turi labai gerą atmintį. Medinę dėlionę, kur reikia sudėti žvėrelius į vietas, dėlioja, man atrodo, grynai iš atminties. Skiria formas (tą matau, kai žaidžiam su rūšiuokliais). Nelabai mėgsta lego ar kaladėles. Turbūt nėra nė karto teisingai sudėjęs piramidės.
Daug laiko žaidžia tuos betikslius, pasikartojančius žaidimus - laksto ratu aplink stalo, vaikšto su telefonu imituodamas pokalbį, darinėja duris, kažką krapštinėja ar kaišioja. Bet būna ir normalių žaidimų (kartais mano iniciatyva): išgerti arbatos prie vaikiško staliuko iš žaislinių indų, pamaitinti lėlę, pavežioti mašinytę, paskaityti knygutę.
Su kalba lyg ir viskas yra gerai. Vėlokai pradėjo sakyti prasmingus žodžius, turbūt jau po metų, bet šiai dienai žino nemažai visokių žodžių, kai kuriuos taria savaip, sukeisdamas skiemenis, iškraipydamas garsus, bet kitus - visai puikiai. Jungia žodžius į frazes, ypač su kreipiniais ("mama, ačiū", "du batai"). Yra rodomasis gestas, rodo, kur yra daiktas, kur nori eiti, sako "ten" ir "čia".
Naudoja kitus žmones kaip įrankius, pvz, paima mano ranką ir kreipia link dėžutės, kurios pats nemoka atidaryti. Arba ima už rankos kad ir pirmą sykį matomą svečią ir vedasi prie stalčiaus, kuris užrakintas, tiesia to žmogaus ranką prie užrakto. Visiškai neturi empatijos, beveik niekada nesidalina savo iniciatyva ir labai sunku tam įkalbėti. Atiminėja iš kitų vaikų žaislus. Labai muzikalus, turi puikią klausą.
Iš esmės man labiausiai kliūna socialiniai ir komunikaciniai jo raidos aspektai. Tiesiog matau, kad jis bendrauja kitaip nei jo amžiaus vaikai, o dažnai išvis nebendrauja.
TV
Del kalbos turite kreiptis pas logopedus .jai nelankote darziuko tai usirasykit i specialu arba i dalinai specialu darziuka.Ten su tokiais vaikais dirba visi specialistai ir kas dien.
