snopsike parašė:
Aciu. As visada norejau dar vieno vaikelio,kadangi pirmaja gimdziau budama astuoniolikos , nesuprasdama ka reikes daryti. Dukra auginau viena su savo mama , draugas mego stikliuko,as tokio nenorejau, todel pasirinkau vienisos mamos statusa, o po to klostesi gyvenimas taip, kad nesutikau tinkamo vyriskio su kuriuo galeciau susilaukti kudikelio.Aisku buvau istekejusi,bet susiskloste likimas, kad vyras buvo zymiai uz mane vyresnis, is pradziu labai norejau as, po to vyras, bet nebenorejau as. Po astuoniu santuokos metu vyras mire. Po dvieju metu sutikau labai nuosirdu zmogu su kuriuo esu labai laiminga, pasijutau esanti tikra moteris. Su juo auginame jo sunu, tai pagalvojome gal reiketu mums maziuko
, nes dukra pakels sparnus, sunus irgi neuzilgo gali palikti laikas lekia labai greitai, o maziukas bus musu ir bedras labai lauktas vaisius, pagrandukas. Viska apsvarciau, pakankamai esu padariusi karjera, tai galiu ir pailseti truputi. O jausmas sito mazylio belaukiant visai kitoks, net nemoku apsakyti. Labai dziaugiuosi ir dekoju Dievui uz tai, kad sutikau ji, si savaitgali mes tuokiames
![]()
![]()
Labai sveikinu su artejanciom vestuvem
Ir dziaugiuosi kad gyvenimas pagaliau puikiai susikloste nes pati zinau ka tai reiskia










