Sveiki, komentavau čia prieš pusmetį, bet dėl kažkokių techninių nesklandumų aną pasakyrą anuliavo, tai tenka kitu slapyvardžiu rašyti...
Paskaičiau pastarojo pusmečio komentarus. Ką galiu pasakyti, tikriausiai man taip "sėkmė" nusišypsojo, jog teko patirti vieną iš sunkesnių operacijų šioje srityje. Labai gailėjausi, kad operavausi ir maniau, kad nusibaigsiu iš skauamo pirmas paras. Mano operacija buvo kitokia, šalino dalį žarnos ir t.t. Košmaras... Operavo virš 3 valandų, buvau po to reanimacijoje, o kai atsipeikėjau, dejavau iš skausmo, prašdamas, kad tik greičiau suleistų vaistų, kurie nelebai padėjo ir taip "merdėjau" pusę paros. Kai pervežė į palatą, nuo skausmo kruptelti negalėjau, galiausiai sukandęs dantis atsikėliau, nuėjau nusilengvinti, pervėrė dar didesni skausmai ir aš nuo to pilnai praradau sąmonę, vožiausi į grindis ir atsijungiau iki kol trenksmą išgridusi atbėgo slaugytoja. Visa kairė pusė sudaužyta, alkūnė kruvina, bet šių sužalojimų net nejutau pirmas paras nes viską užgožė siaubingi skausmai "ten". Chirurgas paaiškino, kad "cirkuliariai", šalino visą žarnos gleivinę, žarnos žiedą, su trimis trečio laipsnio vidiniais mazgais, kelis darinius kurie bus tyriami dėl onkologijos (operavo onkologas), buvo pašalinti ir du išoriniai mazgai, 3 ir 4 laipsnio (pastarais prieš pusmetį buvo užsitrombavęs) ir kitaip nei lazerinių operacijų metu man chirurgiškai pašalino ir su tais mazgais susijusią kraujagyslę, kadangi sakė su ja prasti reikalai ir buvo didelė tikimybė, jog susiformuos nauji mazgai.
Kelionė namo sukėlė daug skausmų, tabletės nepadėdavo pirmas paras, net gulint ramiai jutau nuolat skirtingus skausmus ir aštrius gelimus. Gyvenimas tapo nemielas. Namie vėl sugebėjau apalpti bandydamas nusišlapinti, nes ant tiek skaudėjo pirmas paras, jog šlapimas vos bėgdavo, tai nebėgdavo, tai nusilengvinimas tęsdavosi kelias minutes.
Apie sėdėjimą ar net vaikščiojimą nėra nė kalbos.
Tik po 5 parų tapo pakenčiamiau ir bent momentais ramiai gulint skausmas aprimdavo. Tarp kitko, aš labai pakantus skausmui, man inkstų akmenligė, yra išėjęs akmenukas su tais žiaurokais priepuoliais ir stuburo traumas turėjęs ir t.t., bet šita operacija, tai kažkoks košmaras...
Žmonės, jei jūs po operacijos kažkas net nuskausminamųjų negėrėte ar per pirmą savaitę pajėgėte išsituštinti, tai džiaukitės, nežinote kaip jums pasisekė. Ir nekvailiokite su štangomis ir svarmenimis po tokių operacijų, nes nesuprantate kokį pragarą galite sau prisišaukti. Jei suaugęs stambus vyras dejuoja iš skausmo, purtosi, praranda sąmonę nuo to skausmo šoko, tai susiprotėkite ir nedurniuokite su tomis štangomis ir t.t....
Tik už savaitės, vartodamas Duphalac ir po Microlax klizmos (kuri kaip į žaizdą kokią buvo) pajėgiau vos vos kaip koks triušis minimaliai truputuką kažką atlikti ir tai su daug daug kraujo ir skausmais nuo kurių vėl net akyse temo. Dabar vėl begalę dienų negaliu atlikti gamtinių reikalų, kamuojuos ir nepadeda niekas.
Neduok Dieve tokių operacijų niekam.
Sakė 3 mėnesius bus va taip, o sugysiu tik po pusės metų. Bet, kad bent išsituštinti būtų įmanoma, nes savaitę nepajėgiu nė kiek.