Krizė šeimoje! Skirtis ar ne?

«1 20 35 3638 40 90 138 Kitas »

2013.08.24 01:52 (prieš 13 m.)

LEXA parašė:
na, na na.. as irgi esu laaaabai gerai mergaite, nuo mazens ugdoma krikscioniskai, tad cia galim jau siek tiek diskutuot

Aš nežinau, kas yra "gera mergaitė". Turiu ir aš savų bzikų... Bet aš elgiuosi su kitais taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi...mylėk artimą kaip save patį kitaip sakant... ir ką? dažnai gaunu nusivilti, nes į mane su mano gerumu, palaikymu, dosnumu žiūrima kaip į kažkokį cirko keistuolį... Todėl man tikrai būtų neprošal išmokti elgtis su kitais taip kaip jie to nusipelno, arba tiesiog tokius palikti praeityje ir eiti savo keliu, padarant gyvenime laisvos vietos kitiems, vertesniems žmonėms.. kiek atlaidumo nėra per daug, kad jis nevirstų savęs žeminimu?... kas gali pasakyti.....aš esu geležinės kantrybės žmogus, ir nors daugeliu atveju teko nusivilti, kai kurie žmonės ilgainiui sugebėjo tai įvertinti...
2013.08.24 11:03 (prieš 13 m.)

barabum parašė:
Aš nežinau, kas yra "gera mergaitė". Turiu ir aš savų bzikų... Bet aš elgiuosi su kitais taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi...mylėk artimą kaip save pat…

Bet argi jūs, elgdamasi su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi, nesijaučiate geriau, nei jei su jais elgtumėtės "taip kaip jie to nusipelno"?
Mano vyras dažnai mėgsta sakyti - tas vertas to, o šitas ano... Bet pati matau, kad pasielgęs ne pagal savo nuostatas, o pagal kito "vertumą", jis jaučiasi piktas ir nepatenkintas... Ir atvirkščiai, kai padaro ką nors gera "nevertam", jaučiasi puikiai.
Dėl kantrybės - tai yra reta ir puiki dorybė. Reikia tik džiaugtis, kad ją turit. Sako, kantrybė dangų pelno. Man jos dažnai labai trūksta, bet kai jos reikiamu momentu nepritrūksta, būnu labai savim patenkinta...
Ir dar. Atlaidumas yra labai gerai. Jei mokate iš tiesų iš širdies gelmių atleisti, tai esate puikus žmogus. Atlaidumas tikrai nėra savęs žeminimas... Ir apskritai, racionaliai žiūrint, mokėti nuoširdžiai atleisti svarbu, kad galėtumėte išlikti fiziškai ir psichiškai sveika.
Kitas dalykas, jei kitam žmogui atleidusi juo vėl visiškai pasitikite tarsi nieko nebuvę. Tai yra ne nusižeminimas, o tiesiog neprotingas požiūris. Kiekvienas nusivylimas kitu žmogumi mums yra pamoka, ko galima ir ko negalima iš jo tikėtis. Pvz., mano viena draugė šiaip geras žmogus, bet linkusi kitą įvelti į nelabai malonias situacijas. Aš dėl to nenustojau su ja draugauti, tiesiog ėmiau ją geriau pažinti ir numatyti galimas grėsmes bei stengtis jų išvengti, kad nereiktų nei susipykti, nei paskui taikytis. Čia toks primityvus pavyzdys, na, bet gal aiškiau, ką norėjau pasakyti
Na, o išvada (kaip mokykliniais laikais - būkite tuo, kuo iš tiesų esate, stebėkite, koks jūsų egesys jus pačią džiugina, o koks erzina ir kodėl. Visai nesvarbu, kaip kiti į jus žiūri. Svarbu, koks jūsų pačios požiūris į save ir savo elgesį. Linkiu jums kuo džiugiausio gyvenimo

3
2013.08.24 11:26 (prieš 13 m.)

Slepetukas parašė:
Bet argi jūs, elgdamasi su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi, nesijaučiate geriau, nei jei su jais elgtumėtės "taip kaip jie to nusipelno"?

Na išmintis iš jūsų liete liejasi

Ačiū už gerą žodį.. Bet matyt ilgainiui tas nenuoširdumo, gero tau nelinkinčių pažįstamų bagažas tampa našta.. Mano draugė užkalbinėjo vandenį, kad Visata atitolintų nuo jos visus nuoširdžiai nelinkinčius jai ir jos šeimai gero.. ir aš puikiai ją suprantu.

Aš tokiais burtais netikiu, bet pati neseniai to paties paprašiau Aukščiausiojo..
2013.08.24 11:44 (prieš 13 m.)

Matyt yra dalis tiesos tame, kad kai kurie žmonės yra tarsi vaikščiojantys gerosios energijos rezervuarai, kurie dalina save kitiems, nes tokius juos sukūrė.. bet tarpe tų "imančių", bet neduodančių, pasitaiko piktnaudžiaujančių.. bet kokia kaina norinčių išvesti iš pusiausvyros, sukelti konfliktą, paerzinti be jokios priežasties, to nesitikint, nelaukiant, neprovokuojant.. bent laikinai pašalinti nuo jūsų veido ramybę ir šypseną..
2013.08.24 11:49 (prieš 13 m.)

as gal nelabai suprantu... man toks vaizdas, kad jus jauciates ir kantresne, ir geresne, ir atlaidesne uz kitus. gal daugumoj atveju taip ir yra, as juk jusu nepazistu. man tiesiog kyla minis, kad jus turite susikurusi kazkokius remus, pro kuriuos jus praeinate, bet kitiems jie gana siaurai taikomi. ir vel gal as klystu.
as galvoju, kad nereikia sureiksmint nieko. na sutikai zmogu, elgiesi naturaliai, o jei matai kad "atsimusei"- nusisypsai ir zingsniuoji toliau tiesiog neverta manau svarstytis kodel jis taip ar anaip..o koks skirtumas? ar tai svarbu? svarbu tureti savo vidine saule
bet cia tik pamastymai, labai tikiuosi, kad busiu suprasta.
Citrinele...as nzn nei ka pati daryciau..nzn. bet as manau nebelaukciau to pokalbio. nes kam? siaip juk jis nera infantilus, kad nesuvoktu, kad jus skaudina tiek jo toks elgesys, tiek tas pats jo pageidavimas- nespausk. cia net sakyciau kas ka spaudzia?

2
2013.08.24 17:26 (prieš 13 m.)

barabum parašė:
tikrai džiugu skaityt turiu dėl jūsų gerą nuojautą ;-)

Ačiū,ksd taip galvojat.
2013.08.24 19:14 (prieš 13 m.)

Lexa, aš priešingai nei jūs manau, kad verta tikėti antrąja puse, antra galimybe pradėti nuo pradžių su tuo pačiu žmogumi.. psichologija jau seniai įrodė, kad žmonės KEIČIASI, ir gali tai daryti sąmoningai, keisdami kartu ir santykius...

o apie mane ... niekad nemaniau esanti geresnė už kitus, atlaidesnė ar kantresnė..už kai kuriuos kai kuriais atvejais taip.. kiekvienas turi savo gyvenimą, realybę, kuriame yra pagrindinis veikėjas ir kartais nesupranti kodėl jautiesi nuskriaustas.. kodėl skriaudi save pats, ar kitiems leidi..mano susidarytas savęs ir kitų vaizdas labai subjektyvus ir aš pilnai suprantu, kad nėra vieno teisingo atsakymo į kai kuriuos klausimus.. dauguma mūsų tikime tuom, kuom tuo metu tikėti geriau.. nėra vienos auksinės taisyklės, kiekvienam savo gyvenimas, charakteris, santykiai ir t.t

1
2013.08.24 22:38 (prieš 13 m.)

barabum parašė:
Manau nereik nusivilti per anksti.. juk jis pasakė, kad pakalbėsite, "tik nespausk".. gal įsiklausykite į šį jo prašymą.. matyt jis viduje išgyvena tam tikrą lūžį, …

Na as bandziau isiklausyti i ta prasyma ir laukiu, laukiu...bet man jau paskutiniu metu pradeda visos smulkmenos kliuti ir tiesiog jauciu, kad tai del to atideto pokalbio, vis kyla is vidaus kazkoks susierzinimas, pyktis ir pan... Labai noreciau tiketi, kad taip ir yra, kaip jums atrodo, bet laikas parodys
2013.08.24 22:46 (prieš 13 m.)

LEXA parašė:
Citrinele...as nzn nei ka pati daryciau..nzn. bet as manau nebelaukciau to pokalbio. nes kam? siaip juk jis nera infantilus, kad nesuvoktu, kad jus skaudina tiek jo…

As labiausiai tai noreciau, kad man tiesiai sviesiai viska isklotu....labai jau pavargau gyventi pasaku salyje O tada jau butu galima ziureti kas ir kaip bus toliau...tik kazi ar gausiu visa tiesa
Kaip ir sakiau, labai jauciu is vidaus kylanti pykti ir susierzinima del kiekvieno menkniekio....pavargau sitaip jaustis...
2013.08.25 11:33 (prieš 13 m.)

citrinele parašė:
As labiausiai tai noreciau, kad man tiesiai sviesiai viska isklotu....labai jau pavargau gyventi pasaku salyje O tada jau butu galima ziureti kas ir kaip …

Gal reikėtų abiem kreiptis į šeimos psichologą?
Arba, jei esat tikintys, į gerą pažįstamą dvasininką.