Gyvenimas kartu, kai tau +- 40 metų ir vyro atsikraustymas į moters namus

1. Alaja

   

   

   

   2025.02.20 11:34 (prieš 1 m.)

   Merginos, reikalinga pagalba .
   Esu vieniša mama, auginu 10ies metų vaiką . Turiu draugą, šią vasarą susižadėjome, esame kartu 5 metai .
   Gyvename skirtinguose miestuose. Praeitą vasarą draugas išėjo iš darbo ir iki šiol biržoje . Tik prieš mėnesį pradėjo ieškotis darbo, bet nepavyksta . Neblogai uždirbo , bet dabar sako kad ir už 1000 eitų , nes geriau bet koks darbas, negu nieko. Jis žino, kad aš svajoju apie namus ir tt, bandžiau šnekėt kad reikia bendrus namus pirkti (imti paskolą banke per pusę). Išėjęs iš darbo , gavo neblogas išmokas, jų būtų užtekę pradiniam įnašui (nes ir aš turiu sukaupus sumą )
   Bet jis pasirinko nedirbt tie laiko, ir leidžia tuos pinigus savo reikmėms.

   Aš pati turiu paskolą , moku pati už viską . Butukas mano nedidelis, apie 40kv , man ir vaikui užtenka kol kas bet ir tai, vietos ne per daugiausia.

   Kaip suprantu draugas pradėjo ieškotis darbo mano mieste, bet pasiūlymų kaip ir nėra, nežinau ar dėl amžiaus nebeskambina ar kas yra (jam yra 40 m , dirbo visą laiką transporte)

   Man toks jausmas, kad apsigyvens jis pas mane taip ir nieko nebus . Nelabai nori stengtis kad kažką daugiau turėt, namų jam nereikia , nieko nereikia. Sako galim bandyt nuomotis didesnį būstą , bet nuomos kainos +- 1000 EUR , tai gaunasi kad mokėsime paskolas , nuomą ir niekada savo namų neturėsime .
   Aš nežinau ar čia įsileist į savo tą mažiuką būstą ar bandyt taupytis per atstumą didesniems namams, ir bus kažkokia motyvacija .
   Man 36 metai, jam 40 , abu pripratę prie vienatvės, nežinau kaip čia gyvensim kartu vienam mažiukam bute . Aišku senbernis jis, tvarkos nėra . Kažkaip priimti ir paskui jį dar tvarkytis, tai ką aš žinau .. Pripratus kad namie būtų ideali švara, o vaikščiot su šluoste paskui, tai irgi negyvenimas .
   Galbūt bijau tos rutinos , tokioje nežinomybėje esu ir nežinau kaip jam pasakyti jo neįžeidžiant . Labai lengva vyrui atsikraustyt pas moterį į gražius, tvarkingus namus (sako, kad galim išsinuomot būstą ir paleist mano būstą nuomininkams , ir tuos pinigus padengtume mūsų nuomą .... tai sakau, o kas paskolą mokės ? ) situacija atrodo beviltiška .
2. Sėlijja

   

   

   

   2025.02.20 12:41 (prieš 1 m.)

   Man buvo 38, kai su maniskiu susiejom. Nuomavomes pirmus 3 metus, tada paemem paskola ir pirkom bendra buta. O susituokem po 12 metu. Pradzioj buvo visko, ir tvarkos klausimai, ir pinigu leidimo taip pat... bet apsislifavo viskas.
3. Sėlijja

   

   

   

   2025.02.20 12:45 (prieš 1 m.)

   Paskola mokesite jus, nes tai tik jusu butas ir vyras i ji pretenduoti negali. Todel paskola yra jusu reikalas.

   Komunalinius mokekite per puse.
4. 

   

   2025.02.20 12:57 (prieš 1 m.)

   Alaja parašė:
   Merginos, reikalinga pagalba .
   Esu vieniša mama, auginu 10ies metų vaiką . Turiu draugą, šią vasarą susižadėjome,…

   O kodėl situacija atrodo beviltiška? Visai ne. Jeigu vyrą mylite ir su juo jaučiaties gerai, kodėl nepabandyti? Prieš tai rimtai pasikalbėčiau apie savo ir jo lūkesčius taip pat klausimas, o kaip jūsų vaikas jį priima?
   Aš pradžioje pabandyčiau kartu pagyventi mažame jūsų bute, pasižiūrėti kaip gaunasi. Jeigu visiems trims būtų gerai, pagalvočiau apie didesnio nuomą arba pirkimą.
   Ir aišku, mano sąlygos būtų:
   1.vyro įsidarbinimas (jei neranda kur nori, siūlyčiau eiti kur yra darbo, o tada dirbant ieškotis to svajonių darbo).
   2.Namų taisyklių aptarimas (na, jus mėgstate tvarką, jis gali padėti ją palaikyti)
   3.Santykiai su jūsų vaiku. Jie turi būti geri, nenorėčiau streso vaikui
   O jei nesigauna, visada galima draugiškai pasukti skirtingais keliais

   2
5. Brekčija

   

   

   

   2025.02.20 14:12 (prieš 1 m.)

   Aš esu lygiai toje pačioje situacijoje... Bet vyro kažkaip taip ir nedrįstu įsileisti į savo namus. Iš pradžių jis to prašė, net spaudimą darė, kartais susipykdavom, dabar - susitaikė su tuo. Jam irgi 40 metų - anksčiau darbą rasdavo greitai, o dabar irgi tamposi nuo pernai liepos - šį bei tą susiranda ir vėl bedarbis Ir pati nebesumąstau - ar jis tinginys, ar jau darbo rinkoje nebeperspektyvus...
   Aš irgi turiu savo butuką su paskola, o jis gyvena kitame mieste pas mamą. Bando ieškotis darbo ir mano mieste, bet nelabai sekasi.
   Esu tokiose pačiose abejonėse...ar priimti, ar visgi ne. Kol kas nežengiu šio žingsnio. Vis kažko laukiu. Man vis norisi, kad vyras būtų su savo pagrindu, kad dirbtų, užsidirbtų. Ir mano šeima, mano tėvas man net yra pasakęs - nereikia, kad vyras atsikrausytų pas moterį, vyras turi parodyti, kad jis vyras ir gali. Tai taip ir muistausi abejonėse irgi. Kartais gaila, o kartais džiaugiuosi savo ramybe ir savo tvarka namuose...
   Man irgi būna toks jausmas ir abejonės - apsigyvens pas mane, vėl pavyzdžiui neteks darbo, ir tada jau aš pilnai jį turėsiu išlaikyti ir tempti ant savo kupros...Bus tada sunku skirtis, ar iškrausyti. O aš ir taip viską pati sau apmoku,pilnai save išlaikau, skaičiuojuosi išlaidas, planuoju viską, papildomai kartais padirbėju.

   2
6. 

   

   2025.02.20 14:42 (prieš 1 m.)

   Brekčija parašė:
   Aš esu lygiai toje pačioje situacijoje... Bet vyro kažkaip taip ir nedrįstu įsileisti į savo namus. Iš pradžių jis to prašė, net spaudimą darė, kartais susipykdavom…

   Bet jei jus darbo neteksit, tai jis jus išlaikys aš kažkaip labiau linkus gailėtis kad pabandžiau ir nepavyko, o ne visą likusį gyvenimą svarstyt kas būtų buvę jeigu bučiau apsigyvenus kartu.

   Iš kitos pusės, jeigu vyras neturi pastovaus darbo ir nedirbti jam yra norma, tikrai rimtai pagalvočiau

   1
7. Ryto akimirka

   

   

   

   2025.08.06 11:04 (prieš 11 mėn.)

   Alaja parašė:
   Merginos, reikalinga pagalba .
   Esu vieniša mama, auginu 10ies metų vaiką . Turiu draugą, šią vasarą susižadėjome,…

   Iš patirties - jokių vyro gyvenimo pas moterį. Vyras turi vestis moterį pas save, kad ir koks neprabangus jo būstas. Neišsiplečiant í visas priežastis, tol, kol jis nepasirūpins būstu, ramiai gyvenkit atskirai.

   3

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!