Naujovės šeimos ir vaiko gerovės srityse nuo 2023 metų

Evgeny Atamanenko | Shutterstock.com

2023 m. auga mažiausiai uždirbančių šeimų pajamos

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo 2023 m. didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), socialinės išmokos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių vidutiniškai didės 86 eurais (lyginant su 2022 m. sausio 1 d. patvirtintais pokyčiais). Didžiausią teigiamą poveikį pajus žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias, tarp jų – ir vieniši tėvai.

Keli namų ūkių pajamų augimo pavyzdžiai:

Šeima, auginanti tris vaikus, kai abu suaugę uždirba MMA. Kitąmet tokia šeima gaus 18 proc. didesnes pajamas (~1675 eurus).
Vieniša mama / tėtis, auginantis 2 vaikus ir uždirbantis MMA. Tokios šeimos pajamos 2023 m. sieks 998 eurus ir bus 19 proc. didesnės, lyginant su 2022 m. sausio pajamomis.
Šeima, auginanti vieną vaiką su sunkia negalia, kai vienas iš tėvų nedirba, o kitas uždirba MMA. Tokios šeimos pajamos 2023 m. sieks 1226–1520 eurų. Be MMA šeima gaus 368 eurų dydžio šalpos neįgalumo pensiją. Jei vaikui nustatyti specialieji poreikiai – pajamas atitinkamai padidins 88–382 eurų dydžio tikslinė kompensacija, taip pat ir „vaiko pinigai“.

Išvardyti namų ūkiai turi teisę į:

būsto šildymo kompensaciją net iki 100 proc.;
nemokamą mokinių maitinimą;
piniginę paramą mokinio reikmenims įsigyti;
socialinį būstą ar būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
paramą maisto produktais ir higienos prekėmis iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

Daugiau skaitykite:

Namų ūkių portretai: kaip didėja gyventojų pajamos?

Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams

Nuo 2023 m. biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, galės dirbti 32 val. per savaitę vietoje esamų 40-ies. Ši naujoji tvarka galios valstybės ir savivaldybių įstaigų, išlaikomų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams. Už neišdirbtą laiką bus paliekamas nustatytas darbo užmokestis (t. y., 1000 eurų „į rankas“ uždirbusi mama ar uždirbęs tėtis gaus tokį patį atlyginimą, nors darbo savaitė sutrumpės viena diena).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.

Darbo laikas trumpinamas ir dirbantiems trumpiau / ilgiau

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laikas bus trumpinimas ne tik dirbantiems 40 val. per savaitę, bet ir tiems, kurių darbo laiko norma mažesnė, bei dirbantiems ilgiau dėl papildomo prisiimto krūvio. Tad darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai, pavyzdžiui, vietoje 60 val. darbuotojas turėtų dirbti 48 val., vietoje 20 – 16 val., ir t. t.

Svarbu

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma išliks ir darbuotojams, kurie ir šiuo metu turėjo teisę dirbti trumpiau (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.).

Plačiau skaitykite:

VDI primena: nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai

Vaikų kambariai didesnėse valstybinėse įstaigose

Nuo 2023 m. valstybės įstaigose turi būti įrengti vaikų kambariai. Tai numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose. Teisės akte apžvelgiama, kad kambariai turės būti įkurti valstybinėse ir kitose įstaigose, kuriose dirba 100 ir daugiau valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Vaikų kambariai labai praverčia tuomet, kai pamokos vaikams baigiasi anksčiau nei tėvų darbo diena.

Vaikų kambariams numatyti reikalavimai: juose turės būti tinkamų baldų, vaikų ugdymosi priemonių, žaislų, taip pat stacionarios kompiuterizuotos vietos. Tame pačiame aukšte turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, o juose esantys įrenginiai turi būti pritaikyti pagal vaikų ūgį. Taip pat vaikų kambariai valstybės įstaigose turi atitikti gana griežtus saugumo reikalavimus.

Plačiau skaitykite:

Nuo kitų metų pradžios viešojo sektoriaus įstaigose – vaikų kambariai

Šeimynų įstatymo pakeitimai 2023 m.

Primename, kad specialiai suformuotose šeimynose globojami be tėvų likę vaikai. Vykdant institucinės vaikų globos pertvarką keliamas tikslas, kad visi vaikai augtų saugioje, šeimai kuo artimesnėje aplinkoje.

Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Šeimynų įstatymo pakeitimai. Juose numatyta, kad bus lengviau įsteigti šeimyną ir vykdyti veiklą, bus tobulinamas veiklos reguliavimas, palaipsniui bus didinamas šeimynos dalyvių išlaikymas, daugiau asmenų galės tapti šeimynos dalyviais.

Šeimynų veiklos reguliavimas. Šeimynos dalyviu galės būti šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, kitas bent 21 metų sulaukęs kartu gyvenantis asmuo (steigėjo giminaitis ar buvęs rūpintinis).

Jei šeimynoje globojami daugiau kaip 6 vaikai, šeimynos dalyvių skaičius didinamas iki 3. Palaipsniui bus didinamas ir šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis.

Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.

1 šeimynos dalyvis	Ne mažiau nei 1860 Eur (2 MMA)
2 šeimynos dalyviai	Ne mažiau nei 1260 Eur (1,5 MMA)
3 šeimynos dalyviai	Ne mažiau nei 840 Eur (1 MMA)

Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis nuo 2023 m. liepos 1 d.

1 šeimynos dalyvis	Ne mažiau nei 2940 Eur (3,5 MMA)
2 šeimynos dalyviai	Ne mažiau nei 2016 Eur (2,4 MMA)
3 šeimynos dalyviai	Ne mažiau nei 1512 Eur (1,8 MMA)