Nėštumo simptomai, tačiau nėštumo nėra: psichologinis nėštumas (43)

fizkes | Shutterstock.com

Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Ši patologinė psichikos būsena dar vadinama psichologiniu nėštumu, pseudonėštumu ar tiesiog melagingu nėštumu.

Psichologinio nėštumo požymiai

Moterys, kurioms pasireiškia psichologinis nėštumas, jaučia daugelį analogiškų simptomų, kaip ir nėščiosios:

• išnykusios arba nereguliarios mėnesinės;
• pykinimas ir vėmimas (toksikozė);
• krūtų padidėjimas, areolių (plotelio aplink spenelius) patamsėjimas ir net priešpienio krūtyse atsiradimas;
• pilvo augimas (dažniausiai sustorėja poodinis audinys);
• svorio pokyčiai (tariamai nėščia moteris gali priaugti net iki kelių kilogramų);
• jaučiami netikri vaisiaus judesiai;
• kiti nėštumui būdingi požymiai (dažna nuotaikų kaita, energijos stygius, potraukis tam tikriems maisto produktams ir kt.).

Šie simptomai gali tęstis vos kelias savaites, kelis mėnesius, visus devynis mėnesius, kiek įprastai trunka nėštumas, ar net kelerius metus.

Paprastai nedaug pacienčių, kurioms būdingas psichologinis nėštumas, kreipiasi į gydymo įstaigas.

Psichologinio nėštumo priežastys

Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Būtent šie hormonai atsakingi ir už tikruosius nėštumo požymius.

Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Tačiau psichologinio nėštumo atveju hormonų disbalansą sukelia stresinė būsena, nerimas dėl negalėjimo pastoti ir kt.

Kuriais atvejais moterims dažniau pasitaiko psichologinis nėštumas?

• Kurioms įvyko persileidimas, yra pagimdžiusios negyvą vaisių arba naujagimis mirė vos gimęs.
• Kurios yra ypač jautrios, turi psichikos patologiją ar ligą.
• Kurioms ilgą laiką nepavyksta pastoti ar diagnozuotas nevaisingumas.
• Kurioms artėja menopauzė.
• Kurios jaučia itin didelį norą susituokti su partneriu.

Kai kurie tyrėjai mano, kad dažniau psichologinį nėštumą gali patirti didesniame skurde gyvenančios, žemesnį išsilavinimą turinčios, seksualinę prievartą vaikystėje patyrusios ar santykiuose su partneriais problemų turinčios moterys.

Psichologinio nėštumo tyrimai

Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Dubens organų ir ultragarso tyrimo metu nematyti vaisiaus, nėra girdimas jo širdies plakimas, tačiau gimda gali būti padidėjusi, o gimdos kaklelis – suminkštėjęs.

Nėštumo testai visais atvejais bus neigiami, nebent moteris vartoja specifinius vaistus, serga tam tikromis vėžio formomis, kai organizmas gamina į nėščiųjų panašius hormonus ir kt., tačiau tokios situacijos yra itin retos. 

Psichologinio nėštumo gydymas

Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą – labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Pacientėms po patirto nusivylimo greičiau atsigauti padeda psichoterapija.

Psichologinis nėštumas būdingas ir vyrams

Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Be to, vyrai patiria įvairių virškinimo, psichologinių sutrikimų (sutrikęs miegas, nuotaikų kaita ir kt.).

Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. vyrai, besilaukiantys pirmojo kūdikio, sukūrę su partnere harmoningus santykius ir itin jautriai išgyvenantys patį nėštumo faktą.

Psichologinį nėštumą vyrams sukelia stiprus nerimas dėl partnerės ir būsimo kūdikio, kaltės jausmas, kad visus nėštumo iššūkius tenka patirti partnerei.