TVIšorinis vaisiaus apgręžimas (387)
Goncharov_Artem | Shutterstock.com
Jeigu nėštumo pabaigoje vaisiaus galvutė nėra nusileidusi į mažąjį dubenį, t.y. jeigu vaikelis sėdi gimdoje, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą.
Kada vaisius turėtų apsisukti gimdoje?
Pirmą kartą gimdysiančių mamų kūdikiai įprastai patys apsisuka iki 35-36 nėštumo savaitės.
Dažnai, ypač jeigu gimdymas nėra pirmasis, vaisius nenusileidžia arba vartosi iki pat nėštumo pabaigos, o jo galvutė į mamos dubenį įsistato tik prasidėjus gimdymui.
Daugiau apie vaisiaus apsisukimą skaitykite:
Kodėl atliekamas išorinis vaisiaus apgręžimas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir medikų bendruomenė sutinka, kad labiausiai pageidaujamas yra gimdymas natūraliais takais, todėl, siekiant išvengti cezario pjūvio, gali būti rekomenduojama atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą.
Išorinis vaisiaus apgręžimas yra laikomas saugia procedūra, o kitų tokio efektyvumo būdų apversti vaisių nėra.
Kada negalima atlikti išorinio vaisiaus apgręžimo?
Kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, tačiau paprastai išorinis vaisiaus apgręžimas nėra rekomenduojamas, jeigu:
- Yra placentos pirmeiga;
- Yra gimdos anomalijų;
- Kraujuoja iš gimdos;
- Nutekėję vaisiaus vandenys, nepakankamas vaisiaus vandenų kiekis;
- Nėštumas yra daugiavaisis;
- Vaisiaus būklė yra nestabili;
- Nustatyta preeklampsija;
- Vaisiaus augimas yra sulėtėjęs, yra kraujotakos pokyčių ir kt.
Kada yra atliekamas išorinis vaisiaus apgręžimas?
Vaisiaus padėtis yra vertinama 36 nėštumo savaitę.
Jeigu tai pirmasis nėštumas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti vaisiaus apgręžimą nuo 36 nėštumo savaitės.
Jeigu nėštumas nebe pirmas, dažniausiai rekomenduojama dar šiek tiek palaukti ir apgręžimą atlikti nuo 37 nėštumo savaitės.
Išorinį vaisiaus apgręžimą galima daryti tik jeigu pati moteris sutinka (būtinas raštiškas moters sutikimas), nėštumo eiga yra normali, jis nėra komplikuotas, nėščiosios ir vaisiaus būklė yra gera, nėra kitų kontraindikacijų gimdyti natūraliais takais (jeigu moteris negalės gimdyti natūraliai, apgręžimas neturi prasmės).
Kaip daromas išorinis vaisiaus apgręžimas?
Išorinis vaisiaus apgręžimas, kaip ir sako pavadinimas, yra procedūra, kuomet gydytojas reikiamose vietose delnais spausdamas nėščiosios pilvą apverčia vaisių.
Ruošiantis procedūrai yra įvertinama nėščiosios ir vaisiaus būklė: atliekamas ultragarsinis tyrimas, įvertinamas vaisiaus vandenų kiekis, tiksli vaisiaus padėtis, placentos prisitvirtinimo vieta, atliekama kardiotokograma, nestresinis testas.
Gali būti taikoma tokolizė - vaisiaus plaučių brandinimas medikamentais.
Procedūros metu gydytojas viena ranka per pilvo sieną apčiuopia vaisiaus galvą, kita ranka - sėdmenis ir stumia vaisiaus galvą žemyn, link nėščiosios dubens, o sėdmenis į priešingą pusę, link dubens dugno.
Vienas bandymas trunka iki 5 min., jeigu nepavyksta, padaroma poros minučių pertrauka ir galima pakartoti bandymą (galima bandyti iki 4 kartų).
Daliai moterų ši procedūra nesukelia jokio diskomforto, kitos jaučia tik spaudimą, tačiau kai kurioms išorinis vaisiaus apgręžimas gali būti skausmingas.
Jeigu moteris jaučia didelį diskomfortą ar skausmą, procedūrą reikia nutraukti. Procedūra taip pat nutraukiama, jeigu ji nepavyksta po 4 bandymų, padidėja gimdos tonusas arba kyla abejonių dėl nėščiosios ir vaisiaus būklės.
Kokia tikimybė, kad vaisiaus išorinis apgręžimas bus sėkmingas?
Tikimybė, kad išorinis vaisiaus apgręžimas bus sėkmingas yra 35-85% (statistika skirtinguose šaltiniuose skiriasi, dažnai tiesiog sakoma, kad sėkmė yra 50%).
Procedūros sėkmė labai priklauso nuo gydytojo patirties ir įgūdžių. Apgręžimas dažniau nepavyksta, jeigu moteris turi didelį antsvorį, yra nutukusi, sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis, išsiplėtęs gimdos kaklelis, placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje, vaisiaus sėdmenys nusileidę į dubenį ir kt.
Net jeigu gydytojui pavyko apsukti vaisių, išlieka tikimybė, kad jis ir vėl „atsisės“. Tiesa, tokia rizika nėra didelė – atgal apsisuka mažiau nei 5% vaisių.
Kokios yra vaisiaus išorinio apgręžimo komplikacijos?
Išorinis vaisiaus apgręžimas yra laikomas saugia procedūra ir bendra komplikacijų rizika siekia apie 6%. Galimos vaisiaus išorinio apgręžimo komplikacijos yra šios:
- Vaisiaus būklės pablogėjimas;
- Vaisiaus – motinos kraujo nuosruva;
- Poreikis atlikti skubią cezario pjūvio operaciją;
- Vaisiaus vandenų nutekėjimas;
- Placentos atšoka;
- Virkštelės iškritimas;
- Vaisiaus žūtis.
Kas daroma, jeigu nepavyksta apsukti vaisiaus?
Jeigu vaisiaus išorinis apgręžimas nėra sėkmingas, atsižvelgiama į nėščiosios ir vaisiaus būklę, nėščiosios pageidavimą ir planuojama cezario pjūvio operacija arba gimdymas natūraliais takais sėdmenine pirmeiga.
manau medikai, mato, kada yra imanoma kada ne, kaip ir mano atveju, pamate, kad nepavyks,ir toliau net nejudino.
Sveikos, žinau kaip malonu rasti situaciją panašią į tavąją, tad pasidalinsiu savo, gal kažką paguos
Mano vaikutis sėdėjo visada, nuo 31 sav pradėjau nerimauti, nes ginekologė pamatė dvigubą virkštelės apsisukimą aplink kaklą, tačiau per echoskopą tokio dalyko nepatvirtinsi 100%. Visgi, panašu, kad kažkas jam trukdė apsiversti. Aš visada buvau pasiryžusi gimdyti pati, bet svarbiausia buvo leliuko sveikata, kadangi kitų indikacijų nebuvo, per 36 sav vizitą gavau siuntimą į Santaras įvertinti, ar apgręžimas yra galimas ir jeigu ne, tuomet susiplanuoti Cezario pjūvio datą.
Apgręžimą atliko vakar - 37 sav, leliukas pilnai išsivystęs, virkštelės ant kaklo nematė (bet jeigu ir būtų, tai nebūtų indikacija neversti, gal labiau tikėtina, kad neapsivers tiesiog), sutikau su apgręžimu, iš apačios suėmė užpakaliuką, kėlė į viršų ir viršuj esančią galvytę kreipė žemyn. Procedūra buvo nemaloni tik tiek, kiek tvirtai per pilvą laikė užpakaliuką, bet man pasirodė menkniekis. Prieš, per ir po procedūros leliukas buvo prižiūrimas - echo + tonusai. Truko apie 5 min pats apgręžimas. Gydytojai viską išsamiai paaiškino, jautėsi, kad esu dviejų profesionalių rankose. Mažylis apsivertė ir iš karto įsistatė galvytė. Šiandien dar buvo numatytas vizitas patikrinti, ar neatsivertė atgal ir ar viskas gerai, na ir mažylis panašu įsitaisė kaip ir reikėjo.
Iš tiesų daug buvau prisiskaičiusi, bijojau, galvojau, ar tik nerizikuoju kažkuo, bet Cezaris visad atrodė blogesnis variantas. Dar gydytoja prieš procedūra klausė, ar neturiu klausimų. Sakiau, kad ne, bet norėčiau, kad dar kažką pasakytų
sako: kad viskas bus gerai? Sakau: taip! Ji: žiūrėkit, jūs esat trečio lygio ligoninėj, vaikutis pilnai išsivystęs, jeigu kažkas ne taip, mes esam pasiruošę visiems scenarijams.
Ką noriu pasakyti, visos situacijos skirtingos, bet šios procedūros nereikia mistifikuoti, gydytojai nesiimtų daryti nieko, kas pakentų. Visoms linkiu gražaus laukimo ir kiek įmanoma daugiau ramybės, o jaudintis turbūt visad turėsim dėl ko, kai sužinojom, kad laukiamės