Santykiai be ateities

Anonime1993

Neidas 5 m. 3 sav.

2025.08.04 21:52 (prieš 5 mėn.)

Sveikos su draugu jau gyvename beveik 11 metų ir matau kad jis taip ir niekada man nepasipirs. Norėtųsi su juo išsiskirti,bet turime 2 vaikus. Meilės bent iš jo pusės aš jau senai nejauciu. Žinau kad be jo man butu geriau, bet nežinau kodėl negaliu jo palikti. Ar jaučiu jam dar meile ar tai tik prisirišimas. Aš vienintelė stegiuosi mūsų šeima laikyti darnia. Jis grysta namo pavalgo,seda prie televizoriaus,geria alu ir naršo telefone. Jai paprasau palaikyti dukra paima ant ranku,po poros min sako paimsi einu i tualetą ir taip pastoviai. Jis jaučiu kad buna su manimi tik dėl to kad neturi kur eiti,butas nuomuojamas mano vardu. Mes su juo daug kartu skiriames ,bet as jam vis atleidziu. Jai kas nutinka namuose ar kur ir jis sėdi susiraukes as kaltinu save,nors ir bunu nieko dėta. Mane kankina pogimdimine depresija. Apart vaiku ir bamu as nieko nematau. Neturiu draugių,neturiu kam issipasakoti kaip jaučiuosi. Negaliu net nueiti i kirpykla,nes negaliu su juo palikti vaiku. Jai dukryte pravirksta jis ant jos rekia. Patarkite kaip man ji palikti,nes taip gyventi aš nebenoriu. Prašau neteiskite manęs,nes aš suprantu kad rasysite kad tiesiog palik ji. Bet aš neturiu ryžto to padaryti

brigita.ku

7 m. 5 mėn.

9 m. 7 mėn.

2025.08.04 22:02 (prieš 5 mėn.)

Gal padėtų pagalbos moterims linija? Padėtų susidėlioti mintis, galbūt kažkokį planą.
Pirmą žingsnį jūs jau padarėte: suprantate kad šie santykiai negeri nei jums, nei jūsų vaikams. O toliau ko gero reikia padrasinimo, palaikymo, o gal konkretaus teisinio ar kito patarimo.

Pagalbos moterims linija
Nemokama, anoniminė emocinė parama, prieinama visą parą.

Jeigu šiuo metu išgyvenate krizę, yra sunku, jaučiate didelį nerimą, įtampą, sunku susidėlioti mintis, galite paskambinti nemokamu telefonu +370 800 66366, visą parą. Jei nedrįstate kalbėti apie savo sunkumus, galite mums parašyti el. laišką. Į laiškus atsakome per vieną parą. Laukiame laiškų ir iš užsienio. Jeigu nenorite kalbėti gyvai, galime pasikalbėti internetu žinutėmis vakarais nuo 17:00 iki 22:00 – PAGALBA INTERNETU. Pokalbiai galimi ir iš užsienio.

Minimalistė

5 mėn. 3 sav.

4 m. 10 mėn.

6 m. 9 mėn.

2025.08.05 10:02 (prieš 5 mėn.)

Manau šioj situacijoj svarbu išsiaiškinti kodėl vis grįžtate.
Pagal aprašymą kaip žmonos jis Jūsų nemato, kaip tėvas neatlieka savo funkcijų, dėmesio Jums neskiria ir nemato Jūsų kaip moters su savo poreikiais. Atrodo lyg užsiliuliavo tame, kad Jūs viską pati padarot, patempiat kitaip sakant, o pats gali po darbo grįžti ir nieko nedaryti.
Esate pasiruošusi skirtis, bet jau nekartą skyrėtės ir visuomet atleisdavot. Kodėl?
Jei dėl vaikų, tai ar reikalinga jiems pilna šeima, kuri iš tiesų ne šeima, o tik nepasitenkinimu grįsta kopriklausomybė?
Manau kol pati sau neatsakysite į visus tokius ir panašius klausimus neištrūksite iš šio užburto rato.
Rekomenduoju kreiptis pas psichologą ir susidėlioti mintis. Kaip pati sakėte, patiriate pogimdyvine depresiją, neturite draugių kurioms galėtumėt išsipasakoti.

Linkiu surasti geriausią sprendimą sau ir išsispręsti šią slegiančią situaciją.
Laikykitės 🌸🩷

Niuni

Cukriukė 3 m. 2 sav.

Sausainiukas 9 m. 2 mėn.

Pyragėlis 10 m. 3 mėn.

2025.08.05 10:41 (prieš 5 mėn.)

Autorės vietoj aš skirčiausi jau vien dėl vaikų. Pirštis jums nenori nes nenori įsipareigoti nes o kam? Viską ir taip velkat pati. Jam palengvinat gyvenimą, sau be reikalo apsisunkinat.
Ne veltui yra sakoma kad gyvendama su vyru moteris gyvena 10 m mažiau nei vieniša, o vienišas vyras gyvena 10 m mažiau nei su moterimi. Tiesios tame yra. Pribaigia vyrai moteris būtent psichologiškai. Kodėl vat vyresnio amžiaus moterys būtent su širdim turi problemų? Viskas nuo streso ir prasideda.
Sakykit ką norit, mano pačios vyras ne auksinis, įvairaus šūdo apturėjau per jį, dabar vyresnis, labiau susitupėjęs ir buity apsitvarko ir vaikais užsiima, sūnus į būrelius suvežioja, mažei pampersus keičia, maudo ją. Ko žinau aš jo nepriversčiau daryti tai indus plauti bet už tai nupirko man indaplovę.
Aš tikrai nesuprantu ko moterys metų metus gyvena su tokiais tranais. Reikia ir save galų gale gerbti. Gyvenimą turim tik vieną.

Minimalistė

5 mėn. 3 sav.

4 m. 10 mėn.

6 m. 9 mėn.

2025.08.05 11:26 (prieš 5 mėn.)

Niuni parašė:
Autorės vietoj aš skirčiausi jau vien dėl vaikų. Pirštis jums nenori nes nenori įsipareigoti nes o kam? Viską ir taip velkat pati. Jam palengvinat gyvenimą, sau be …

Gyvena, nes mintis apie būvimą vieniša mama, daugeliui vis dar skamba bauginančiai.
Čia kaip sovietmečiu ir prieš tai vyras buvo stabilumas sociume, tai belekokius bajerius kęsdavo, kad tik išlaikyt tą šeimos statusą.
Vien mano močiutė kentėjo net smurtą prieš ją ir vaikus, nes vienai su trejais vaikais buvo baisiau likt.
Džiugu, kad pasaulis keičiasi ir vis daugiau moterų suvokia, kad jau geriau vieniša mama, nei ta ale šeima su kaip Jūs sakot tranu kuriam apart sofos ir alaus niekas daugiau nerūpi.
O tai ką aprašot, kad moterys ankščiau su širdim problemų turėjo ir pan, tai kompriklausomybė ir ne mažiau... Taip ir nueidavo į karstą tos moteriškės dėl tokių vyrų... O tos kurios pragyveno tuos kopriklausomybės objektus pripažino, kad tik po vyro laidotuvių iš tikrųjų pradėjo gyvent...
Metų jau nesugražinsi, kaip Jūs ir sakot - gyvenimą tik vieną turim.

Beje, šio atsakymo autorei netaikau. Diskutuoju "kodėl moterys lieka su beprasmiais vyrais" tema.

O autorės situacijai norėčiau pridurti dar vieną klausimą:
Gal ne taip viskas blogai kaip aprašoma, jei vėl ir vėl grįžtama pas vyrą? Antras vaikelis atsirado irgi juk ne iš šventos dvasio 🫣.
Gal emocijos per viršų eina, bet iš tiesų Jums abiems trūksta išmokt kalbėtis?

Laurute90

2 m. 8 mėn.

5 m. 6 mėn.

2025.08.05 14:29 (prieš 5 mėn.)

Vargu ar kas nors padės atsakyti į klausimą kaip ryžtis skirtis kol pati nebūsite tam pasirengusi ir peržengusi kantrybės linijos galutinai. Bet, ką tikrai patarčiau, jei negalite nutraukti tų santykių čia ir dabar, tai atsistatyti save kaip žmogų. Suprantama, kad su mažais vaikais sudėtinga, bet mažais žingsniukais. Neturite draugių, bandykite rasti forumuose, gal kaimynistėje, žaidimų aikštelėse, gal atsiras šalia kas nors kas norės kartu pastumdyt vežimus. O gal bent nuotoliu pabendraut. Jei turite kažkiek to laiko sau, pabandykite ar paskaityti, ar kažką nuveikti kas jums įdomu būtų. Kol nesustiprėsite vidumi ir nemylėsit savęs, tol bus tas įstrigimas santykiuose, pastovus mąstymas, savęs plakimas ir įsikabinimas į vyrą. Kai pradėsit mylėt save ir neįsitraukti į tą ryšį visa širdimi, ateis ir ryžtas brėžti ribas. Stiprybės jums ❤️
P.s. manau labai padėtų pasidomėti psichologiniais niuansais, paskaityti kaip veikia vaikystės traumos, toksiniai santykiai, kaip kalbėtis be konfliktų ir pan. pobūdžio knygos. Gal pamatysit giliau kas vyksta tarp jūsų, kodėl ir ką daryt.