2017.02.21 21:04 (prieš 9 m.)
Sveikos. Mūsų istorija tokia. Pirmą kartą obstrukciniu bronchitu vyresnėlė susirgo praeitų metų lapkritį. Ta obstrukcija pasireiškė šiurkščiu kvėpavimu, tęsėsi apie 1,5 paros. Ventolino išgėrėm kokių porą kartų, taip ir praėjo. Gruodį šleidau į darželį, ir vėl susirgo. Pirmą dieną kosėjo, antrą vėl sunkiai kvėpavo, trečią atsikėlė kvėpuodama jau žymiai lengviau, dar gydytojos nurodymu sukvėpavom ampulytę ventolino. Nuo to laiko į darželį nėjo, apsilankėm pas pulmonologę. Užrašė astminį bronchitą, paskyrė 1,5mėn gerti monkastą. Nieko nepaaiškino kodėl sveika būdama ji turi ryti vaistus. Nusprendėm nepirkti ir nuvažiavom pas kitą pulmonologę. Ten švietė plaučius, tyrė kraują iš venos. Pasakė kad jokių pakitimų nematyt, grįžti jei vėl susirgs. Na ir vasario 14d. vėl išėjo į daržiuką, penktadienį jau grįžo su sloga ir kosuliu, šeštadienį vėl sunkiai kvėpavo, sekmadienį popiet kvėpavimas vėl gražus, liko tik lengvas kosulys. Ventolino kvėpavo du kartus. Vėl buvom pas pulmonologę, išrašė fluticasone, sakė atgaivins jai tuos bronchus. Grįžusi paskaičiau info. lapuką, kad vaistukai pagrinde rinitui, slogai, taip pat mums skirta maksimali dozė, gerti 1 mėn., tarp šalutinių reiškinių bronchų spazmai ir dusulys... Na mes su vyru už tai, kad organizmas kiek galima kovotų pats. Dabar ji jaučiasi puikiai. Nei viena gydytoja nepaaiškino, gal jūs paaiškinsit, kodėl reikia tiek laiko gerti tuos vaistus? Ir kaip vaistai slogai padės bronchams? Nesuprantu net kodėl būtent ta maksimali dozė, jei mano dukra nedūsta ir pasveiksta be jokių antibų. Esu visiškai pasimetusi, bijau vaikui pakenkti duodama vaistus, bet tuo pačiu bijau kad nebūtų blogiau jų neduodant. Su gydytojais turėjom karčios patirties, sunku man jais bepasitikėti, bet jokių alternatyvų neturiu. 
