TV
Sveikos,
Patarkit ką daryti, kaip kalbėti ir elgtis, kai dviejų metų ir trijų mėnesių vaikas kiekvieną dieną atsirakina namų duris ir ( kaime pas senelius) bėga į gatvę, pas visus kaimynus, eina į svetimų žmonių kiemus, išėjus pasivaikščioti, tuoj pat lekia į gan judrią gatvę, neklausęs, nepasakęs ir net nestabtelėjęs lekia visur, kur tik įmanoma. Prieš pora dienų net buvo dingęs - nuėjo ten, kur niekad iki tol neidavo.
Svetimų nebijo, bandom ir gražiuoju kalbėtis ir aiškinti apie pavojus, apie tai, kad reikia palaukti, pasakyti, jei kur nori eiti, šaukiamas neatsigrįžta, nesustoja, ir barti gavo, ir į lauką nebeleisdavom.
Nežinau, kaip jam paaiškinti, kad jis suprastų, nes po atostogų grįžom namo, kur gyvenam miestely, be to - turiu mažiuką, negaliu dabar paskui viską metus lėkti.
P.S. Tie lakstymai prasidėjo dar prieš brolio gimimą...
atsiradus kitam šeimos nariui. Užimtumo vaikui trūksta ?
Bet tarkim mieste, svetimose vietose, jis nebegioja, privengia svetimu zmoniu. Beda yra tik namuose, atsidaro duris ir varo i kiema,o tada jau ant kelio. Kai pora kartu pabego, pradejom pastoviai uzrakineti duris ir slepti raktus. Aisku randa budu ir kaip begti is kiemo, pvz. lenda pro gyvatvore, lipa per vartus 
Belieka laukti kol isaugs i prota, o iki to laiko tik saugoti ir saugoti 
Aš bijau jau, nueisim į parką, reikės brolį maitinti, tai jis gali nežinia kur atsidurti. Ypač, kad pradeda šviesos greičiu lėkt, jei paprašai/liepi sustot...
