Sugyventinės statusas. Kaip jį vertinate?

11. Jogile

    

    

    Aretas 7 m.

    Atėnė 18 m. 9 mėn.

    

    2018.07.11 14:34 (prieš 8 m.)

    Idomi tema turiu drauge, kuri taip pragyveno apie desimt metu, sugyveno net du vaikus (planuotus), isigijo turta.. bet kaip nevede vyras jos taip nevede.. kai klausdavau apie santuoka, ji atkirsdavo ai man nereikia to, mol dar geriau, nes ale lengvatas gauna, kai vienisa mama ir pan. NU bet c'mon... ir reziume tokia, kad visgi jie issikyre, ir ji toliau viena augina vaikucius.. liudna patirtis, nelinkeciau aisku niekam. Ir visokiu atveju yra.Visi jie skirtingi. Mes padraugavome keturis metus, spaudima vyras biski jaute, bet tik toki, kad suvoke, kad as noriu isteket uz JO, ne del kazko (stabilumo, ir t.t.) norejau buti jo zmona, gimdyti jam vaikus, norejau seimyninio statuso. Is tikro labai smagu jaustis kazkam zmona, o ne sugyventine, drauge, sugulove ar dar ten kokia cia tik mano nuomone, piktosios prasom praleisti si mano posta ir mintis, dėkui kiekviena mes gyvenam kaip mums atrodo geriausia ir priimtiniausia sekmes visoms ;)

    10
12. Scorpiona

    

    

    Žirniukas 2 m. 6 mėn.

    9 m. 4 mėn.

    

    2018.07.11 14:37 (prieš 8 m.)

    Nimfa parašė:
    Scorpiona, apie tą pasipiršimo momentą, arba kitaip sakant pačią intenciją susieti gyvenimą su moterimi ir rimčiau įsiparegoti labiau ir kalbu. Kaip supratau jūsų v…

    O gal taviškis tiesiog tokio pačio požiūrio kaip aš? ;) nes panašu, kad jei būčiau vyras niekada nei pirščiausi nei vesčiau, kad ir kaip mylėčiau
13. 

    

    2018.07.11 14:57 (prieš 8 m.)

    Mano bendradarbes kai kurios sugyventines, su vaikais, ta pati saki, kad istekrti nesvarbu, bet is kalbos, uzuominu vistiek supranti, kad jos pacios sau meluoja... Gal mano poziuris i seima ir atgyvenes, bet nenoreciau buti sugyventine ir dar su vaiku, jausciausi pries save ir savo isitikinimus prastai... Ir tikrai esu uz tai, kad vaikas augtu tikroje, oficialioje seimoje, yra daugybe tyrimu, kurie teigia, jog tokioje seimoje vaikai uzauga laimingesni, man, pvz., atsimenant vaikyste butu geda gyventi sugyventiniu seimoje, juk seimoje pavardes turetu buti visu vienodos, nes tai seima... Juo labiau, liekat viena nelaimes atveju, joks vyro turtas jums nepriklauso, tad labai daug niuansu kodel oficiali seima geriau, o kad nesvarbu veda ar ne, as nuosirdziai netikiu, nebent esat uzkietejusi karjeriste ir mano tokia tikrai ne delto, jog esu priklausoma nuo vyro, ar visuomenes poziurio i mus, o delto, kad gerbiu save ir savo vaikus, tai tiek

    16
14. Nimfa

    

    

    

    2018.07.11 14:57 (prieš 8 m.)

    Scorpiona parašė:
    O gal taviškis tiesiog tokio pačio požiūrio kaip aš? ;) nes panašu, kad jei būčiau vyras niekada nei pirščiausi nei vesčiau, kad ir kaip mylėčiau

    Jeigu nuoširdžiai, tai nemanau. Teko kartu sudalyvauti ne vienų draugų vestuvėse, tai pati ceremonija ir šventė man mažiau emocijų kėlė nei vyrui. Jam tai atrodo gražu, prasminga ir pan., todėl manau, kad pačios santuokos faktas jam yra reikšmingas, o gal ir reikšmingenis nei man pačiai.
    Jeigu būtų kitaip, kaip jūsų atveju, turbūt nelabai ir sureikšminčiau, nelabai sureikšminau ir iki šiol.. kaip ir sakiau, man svarbus ne pats santuokos faktas, bet žmogaus intencija ir pasiryžimas. Manau, kad teks gražiai išsiaiškinti vienas kito lūkesčius.
15. Scorpiona

    

    

    Žirniukas 2 m. 6 mėn.

    9 m. 4 mėn.

    

    2018.07.11 15:22 (prieš 8 m.)

    Aneliuke parašė:
    Mano bendradarbes kai kurios sugyventines, su vaikais, ta pati saki, kad istekrti nesvarbu, bet is kalbos, uzuominu vistiek supranti, kad jos pacios sau meluoja... …

    Taip taip, jūs gi geriau žinot jų, tuo pačiu ir mano, įsitikinimus ir mąstymą nei mes pačios įdomus pastebėjimas - žmonėms sunku priimti kitaip mąstančius, nestandartinius žmones. Ta didžioji dauguma vistiek patys save bando įtikinti, kad tie kitaip mąstantys ir kitokias vertybes turintys meluoja, sako ne tai ką galvoja ir t.t. ir noras ištekėti/vesti nėra atgyvenęs. Jei tik pačiai geriau ištekėjus ir turint popieriuką stalčiuje, tai valio. Svarbu, kad jums gerai
    Dėl vaikų augusių nesusituokusiose šeimose visiški kliedesiai (ne jūsų asmeniškai, o tų straipsnių, tyrimų ar kur ten matėt). Mane įsivaikinusi šeima nepakeitė pavardės (paėmė globoti) ir mūsų pavardės buvo skitingos. Būnant vaiku nekada nekilo kažkokių minčių, kad mane mažiau myli, kad nenori įsipareigoti dėl to, kad pavardės nesutampa. Labai džiaugiausi, kad turiu ŠEIMĄ. MAMĄ. TĖTĮ. O ne Dalią Burgauskienę ar Gediminą Orlovą (vardai random jei ką ). Kai MAMOS pirma santuoka iširo, keletą metų nesusituokę gyveno su patėviu ir tada mūsų visų trijų pavardės buvo skirtingos. Bet vėlgi, turėjau šeimą ir net du vyrus kuriuos galėjau vadinti tėčiais! O dar ir močiučių kiek! Tiesiog kai kurie dalykai yra gerokai pervertinami dėl turto labai populiarėja sutartys priešvedybinės, povedyninės, vedybinės.. tai kuo toliau tuo daugiau šeimų po skyrybų liktų su tuo, ką turėjo arba ko neturėjo prieš santuoką.

    Nimfa parašė:
    Jeigu nuoširdžiai, tai nemanau. Teko kartu sudalyvauti ne vienų draugų vestuvėse, tai pati ceremonija ir šventė man mažiau emocijų kėlė nei vyrui. Jam tai atrodo…

    Na jūsų atveju tada jau tikrai reikėtų pasišnekėti. Gal nesat ta moteris, kuriai jis įaipareigotų. Gal vengia atsakomybės. Gal kažko santykiuose trūksta, o gal kažko perdaug. O gal bando nuo kažko ko jūs nežinot apsaugoti, pvz skolų. Gal prisiklausęs vedusių draugų 'žmona - žiežula' istorijų ir t.t. pokalbiai tikrai padeda

    9
16. 

    

    2018.07.11 16:28 (prieš 8 m.)

    Scorpiona parašė:
    Taip taip, jūs gi geriau žinot jų, tuo pačiu ir mano, įsitikinimus ir mąstymą nei mes pačios įdomus pastebėjimas - žmonėms sunku priimti kitaip mąstančius, nesta…

    Na, tai yra ne siaip straipsniai, o tyrimu rezultatai, ir vaikai laimingesni susituokusioje seimoje, ne del pavardziu vienodu, o del kitu dalyku, jusu mastymas vienoks, mano kitoks, o kuo nesusituokusios poros nestandartines ar ju mastymas kitoks? Sakyciau, dabar susimete skudurus zymiai daugiau zmoniu gyvena nei susituokusiu, tad nera cia joks 'nestandartinis mastymas'... Man vedybos nera tik popieriukas stalciuje, jeigu taip nuvertinate santuoka, tai, gerai, kad nesituokiate, nes tas 'popieriukas' zymiai stipresnis, nei kartu sumete skudurus zmones, man labai gaila, kad seima evoliucionuoja tokia prasme, kad santuoka daugeliui netenka prasmes, nors tai yra prasmingas zingsnis, kiekvieni santykiai turi tureti vis aukstesni laipteli... O sumete skudurus labai paprasta gyventi vyro atzvilgiu, tai yra 'patogu'. As pvz nenoreciau, kad tarkim mano dukra butu kazkieno sugyventine... Atsiminkit, kad savo pavyzdziu rodot pavyzdi savo vaikams, tad as taip negyvenciau... Bet gyvena kas kaip nori, forumas tam ir yra, diskusijoms

    13
17. Scorpiona

    

    

    Žirniukas 2 m. 6 mėn.

    9 m. 4 mėn.

    

    2018.07.11 16:54 (prieš 8 m.)

    Aneliuke parašė:
    Na, tai yra ne siaip straipsniai, o tyrimu rezultatai, ir vaikai laimingesni susituokusioje seimoje, ne del pavardziu vienodu, o del kitu dalyku, jusu mastymas vien…

    Mano vaikas yra atskira asmenybė, nebūtinai ji ims mano pavyzdį, aš iš saviškės juk neimu užaugs ir pati spręs tuoktis ar ne, svarbu, kad laiminga būtų ir ankstesniame savo poste būtent pavardes akcentavot: 'juk seimoje pavardes turetu buti visu vienodos, nes tai seima... '. Turiu ir brolių, ir seserų. Visi mes ne tik, kad skirtingom pavardėm, bet kai kurie ir mamų skirtingų ir dar net skirtingose šalyse gyvenam. Kai kuriuos jų pažįstu vos pora metų. Bet esam labai artimi. Dažnai šeimose tų pačių tėvų, tų pačių pavardžių šeimos nariai gyvena kaip eiliniai praeiviai, jokio ryšio, jokios šilumos. Na bet juk broliai, sesės, vyrai, žmonos. Bet tik teisiškai. Šeimos skiriasi abejos - susituokę ar ne (susituokusioms daugiau popierizmo net). Išdavystės atvejų būna irgi - tiek susituokusioms, tiek ne. Finansinių krizių būna abejais atvejais. Laimės akimirkų irgi. Na, aš kad ir kaip pažiūrėčiau, santuoka - tik popieriukas.
    Nežinau kokie ten tyrimai buvo, bet manęs niekas netyrė o tai jau reiškia iškreiptą statistiką kitas dalykas, koks laimės vienetas? Kaip pamatuoti? Vienas laimingas prabangia mašina važinėdamas, bet grįžęs namo sėdi vienas savo rūmuose. Kitas laimingas gavęs sriubos lėkštę šaltą žiemos naktį leisdamas ant įšalusio šaligatvio, nors giminė plati kaip pasaulis. Vienas laimingas susituokęs. Kitas laimingas išsiskyręs ir dabar gyvendamas susimetęs. Kiekvienas savaip mato laimę - jos nepamatuosi
    Popieriukas stipresnis sakot? Op gaisras kyla. Pleška popieriukas. Ką žmonės gelbėja? Vyrą, žmoną, vaikus ar pleškantį popieriuką? Yra tokių atvejų kai sudega, nuskęsta, pavagia ir gimimo, ir santuokos liudijimus, ir kiti dokumentus. Bet žmonės toliau būna šeima. Jie netampa nebe šeima vien todėl, kad neturi raštiško įrodymo. Jie ir toliau laikosi išvien, gyvena kartu, bendra buitis, santykis tas pats (dažnai po tokių įvykių net sustiprėja).
    Man asmeniškai, dvasinis tobulėjimas lygiai taip pat svarbus, o gal net svarbesnis. Jei žmogus viduje tuščias ir santykiai nesiklosto arba stovi vietoje, jokie antspaudai, jokie raštai, jokie parašai ir popieriai neperkels to į kitą lygį..
    Ir taip, labai smagu diskutuoti ir bent pasistengti pamatyti kito akimis ir praplėsti požiūrį, su kažkuo sutikti, su kažkuo ne

    6
18. 

    

    2018.07.11 17:22 (prieš 8 m.)

    Scorpiona parašė:
    Mano vaikas yra atskira asmenybė, nebūtinai ji ims mano pavyzdį, aš iš saviškės juk neimu užaugs ir pati spręs tuoktis ar ne, svarbu, kad laiminga būtų :bigwink:…

    As nelabai suprantu ko jus del tos pavardes sureiksminot... Taip, visi skirtingai laimingai, cia faktas, bet as nemanau, kad zmones tuokiasi ne is meiles ar galvojantys, kad kartu nenugyvens viso gyvenimo kartu... Zmones tuokiasi is meiles, noredami nesalygiska meile deklaruoti viesai pries visus mes tikrai daug ka perimam is tevu, ju indelis yra labai didelis i mus o rysys tarp broliu ir seseru atsiranda toks, koki poziuri i seima iskiepijo tevai vedybos nera tik popierius kaip jus galvojat, tai yra kur kas daugiau

    5
19. 

    

    2018.07.11 17:35 (prieš 8 m.)

    Scorpiona parašė:
    Mano vaikas yra atskira asmenybė, nebūtinai ji ims mano pavyzdį, aš iš saviškės juk neimu užaugs ir pati spręs tuoktis ar ne, svarbu, kad laiminga būtų :bigwink:…

    Man tai atrodo, kad jus pati esat labai itikejusi į savo tiesą, jog vestuves tik popierius, nes nuoširdžiai niekad taip ir nesutikot tos savo antros puseles.🙂 pirmai raset, kad turejot kelis partnerius su kuriais butumet net ėjus iki pasaulio krašto,na žinot, nebūna taip, kad su visais norit eit iki to "krašto". Kai sutiksi ta žmogų, nebus abejoniu. Aš irgi ta patį snekejau kaip ir jūs iki sutinkant savo vyrą. Mes su vyru kai susitikom pirma kartą, jis minutes begyje pasakė kad būsiu jo žmona, nors jis irgi turėjo praeityje partnerių, bet tuoktis nenorėjo, vieną moterį iki santuokos liekant porai savaiciu- paliko. Ką tai sako? Kad vyrui reikėjo su manim santuokos, nes? Nes neva jam popieriuko reikėjo, naudinga buvo?
    Ne, jis tiesiog jaute, kad aš ta, kurios jis ieškojo. Aš jam buvau minejusi, kad santuokos nenoriu, bet labai greitai tas noras uzaugo (gal per pora mėnesių). Kadangi jis galvojo, kad neisiu su juo prie altoriaus, tai jis po menesio pazinties nupirko du auksinius ziedus, sau ir man. uzmove žiedą ir prižadėjo, kad atgal kelio nėra, aš uzmoviau jam. Jis vadino mane savo žmona, abu nesiojom ziedus, tai buvo labai labai tikra, tyra. BET, einant laikui pradėjome šnekėti apie santuoka, tarytum kažko dar trūksta, na ir susiorganizavom svente, sau, jam, ir musu tevam. Gal po mėnesio laiko vedybu vyras prisipažino, kad begalo džiaugiasi šituo sprendimu, nes jis vis dėl to pradėjo dar labiau musu draugyste gerbti, nors ir prieš tai buvo viskas čiki.😉
    Moralas tame, kad reikia atrasti savęs verta antra pusę, kad ryztumeis santuokai, ir tada atsiranda supratimas, kad santuoka tai ne joks popierius. Jei tarp partnerių geri santykiai, tai ir santuoka ir vaikai viska dar labiau sustiprina.🙂 jei ne viskas gerai, tai santuoka būna nieko verta, tik "popieriukas".

    13
20. Joyjoy

    

    

    

    2018.07.11 22:20 (prieš 8 m.)

    Manau, kad 2 metai, pakankamas laikas, kad vyras galetu nuspresti ar nori su jumis kurti seima, ar ne. Nesipersa, vadinasi, nenori.
    Aisku, jeigu jus labai jauna ir niekur neskubate, galite zaisti seima ir toliau - apsimesti, kad esat kartu, bet nekalbeti apie bendra ateiti ir bendrus planus. Bet jaunyste praeis ir metai bus issvaistyti - paskui gailesites. O jei vistik paaiskes, kad jis nori bendros ateities, tai valio, pradekite kartu ja jau dabar planuoti konkrecius veiksmus del bendros geroves, o ne siaip plaukti pasroviui svajojant

    4

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!