Giedre30 parašė:
Ilgalaikis žindymas – mitai ir tiesa
ne viskas tokia jau tiesa
Toje pačioje Nigerijoje turėtų augti vieni genijai ir ilgaamžiai, bet...taip nėra.
Giedre30 parašė:
Ilgalaikis žindymas – mitai ir tiesa
ne viskas tokia jau tiesa
Toje pačioje Nigerijoje turėtų augti vieni genijai ir ilgaamžiai, bet...taip nėra.
Giedre30 parašė:
Daugelis gyvunu jaunikliu nera tokie bejegiai, kaip zmoniu vaikai![]()
Jus cia klistate. Kai kuriu gyvunu jaunikliai taip, gimsta gerokai savarankiskesni nei vaikai, pvz, arkliu, karviu, ar plesrunu. Tie jaunikliai po dienos jau gali stoveti/eiti. Taciau, yra dalis gyvunu, pvz, kates/sunys/vilkai, kuriu jaunikliai buna "blogesneje"padetyje nei vaikai. Sie jaunikliai gimsta akli/kurti/negalintys orientuotis aplinkoje ir tik jauniklius atsivedusios pateles pastangu deka jie isgyvena. Mes negalime lyginti vaiko su pvz suniuku, nes netvi moters ir kales nestumas yra visiskai skirtingi. Esme tame, kad kales savo jauniklius nujunko "specialiai", t.y. kai suniukams issikala pieniniai dantys, kales pradeda atryti suesta maista, kad suniukai galetu ji esti ir pratintis. Mazdaug po 6 savaiciu nuo suniavimosi kale specialiai suniukus atjunko nuo ju begdama, ar budama agresyvi ju atzvilgiu. Atjunkymo procesas uztrunka apie savaite. Taigi, gyvunai savo jauniklius zindo ne tiek, kiek jauniklis nori, o tiek, kiek leidzia kale.
Pas zmogu visi procesai trunka ilgiau, pradedant nestumu, pradejimu sliauziot/vaiksciot/valgyt kieta maista ir t.t, todel naturalu, kad motina maitina vaika ilgiau nei 2-3 menesiai, bet jeigu ziuretume i gamta, kur nujunkymas prasideda po pieniniu dantu isdygimo, tai moteris turetu pradet nujunkyt vaika nuo kokiu 9-12 menesiu. P.s. Suniukai nujunkomi nespejus visiems pieniniams dantims isdygti.
Svarbiausi vyresnių vaikų žindymo privalumai:
Nervų sistemos atsistatymas. Žindymas – nėra tik mityba, ypač vyresniems vaikams: mamos krūties reikia raminantis, naktimis ir kai mažyliui reikia paguodos. Vyresni naktimis dažnai žinda, nes dieną patyrė daug naujų įspūdžių, ne visada teigiamų, tad jauna ir dar nebrandi nervų sistema pervargo. Motinos pienas naktį ypač gausus brandinimo faktorių ir baltymų, dėl to naktinis pienas dar vadinamas "smegenų maistu".
Vaikui pradėjus lankyti darželį, žindymas padės greičiau atsistatyti po dienos krūvio.
Pasikeitimų baimė. Žindymas parodo vaikui, jog svarbiausia mamos artuma yra prieinama ir niekur nedingo, net jei mama išėjo į darbą, pasikeitė namai, ar vaikas išėjo į darželį.
Ligų prevencija. Naminė mikroflora vaikučiui yra įprasta, jis jau turi imunitetą ir yra prisitaikęs. Pradėjus lankyti vaikų darželį, praleidžiant dienos laiką pas auklę ar močiutę, vaikutis susiduria su nauja mikroflora. Ne iš piršto laužti mamų pasisakymai „tik pradėjo lankyti darželį ir prasidėjo ligos“. Pasikeitus aplinkai mamos pienas užtikrina didesnę apsaugą. Pavyzdžiui, kambaryje esant sloga sergančiam asmeniui, žindančios mamos piene per 2 valandas atsiranda antikūnių. Tad vaikų darželį lankančiam vaikui, mamos pienas – papildoma apsauga.
Sezoninės ligos. Vasaros karščiai – ideali terpė daugintis įvairiems mikroorganizmams. Tai ne tik ant paviršių esanti mikroflora, pats maistas taip pat gausus šilumoje besidauginančių bakterijų ar kitų mikroorganizmų. Mamos pienas - ideali apsauga nuo įvairių užkrečiamų žarnyno ligų (viduriavimai, Roto virusas ir pan.).
Žiemos sezonas dažnai siejasi su kvėpavimos takų ligomis. Mamos pienas - puiki apsauga esant užkrečiamų ligų protrūkiui. Todėl atjunkyti vasarą ir žiemos sezono ligų protrūkio metu- nerekomenduojama.
Pieno sudėtis ir atjunkymas. Daug rašoma apie priešpienio/krekenų naudą naujagimiui, tačiau retai kur pažymima, jog atjunkymo laikotarpiu motinos pieno sudėtis artėja prie priešpienio sudėties. Tokiu būdu atjunkomas vaikas gauna paskutinę imunizaciją, tai tarsi mamos palydėjimas savarankiško kelio link.
Dzonsius parašė:
ne viskas tokia jau tiesaToje pačioje Nigerijoje turėtų augti vieni genijai ir ilgaamžiai, bet...taip nėra.
W2ee parašė:
Jus cia klistate. Kai kuriu gyvunu jaunikliai taip, gimsta gerokai savarankiskesni nei vaikai, pvz, arkliu, karviu, ar plesrunu. Tie jaunikliai po dienos jau gali s…
Nesigincysiu, kad lygint negalima su sunimis ar katemis, nes artimesni esam bezdzioniu rusiai.
Ilgalaikis žindymas turi daug privalumų. Be mitybos pilnavertiškumo ir imuniteto stiprinimo labai svarbus yra emocinis ryšys. Taip, kaip suaugę vyras ir moteris apsikabina, liečia vienas kitą, būna šalia ir tokiu būdu puoselėja savo emocinį ryšį, taip ir žindomas vaikas su mama per prisilietimus stiprina įvairiapusį mamos ir vaiko ryšį. Mamos ir vaiko prisilietimai nereiškia seksualinio kontakto, nors panašių priekaištų pasaulyje yra pasitaikę. Didieji mokslininkai yra Prote, o jie teigia, kad itin dažnas mūsų laikų klausimas „ar ilgai žindomas vaikas bus savarankiškas?“ – tai didelis nesusipratimas. Maži vaikai yra priklausomi. Savarankiškumą jie įgyja su laiku. Būtent per greitas mažo vaiko pastūmėjimas į jo tariamą savarankiškumą sukelia daug emocinių ir elgesio sunkumų augančiam vaikui ir jo šeimai.
Moteris, kuri nesimėgauja ilgalaikiu žindymu turi gerą priežastį žindymą nutraukti. Ir unikalią galimybę savęs paklausti – kodėl ji nesimėgauja ta ilgalaike patirtimi, kuri jai gamtos yra skirta? Mes turime kelti klausimą – kodėl kai kuruos moterys nesimėgauja veikla, kuri per amžių amžius buvo įvardinama kaip buvimo moterimi kvintesencija? Iš dalies tai vyksta todėl, kad daug veiklų buvo priskiriamos moterims, nes taip buvo patogu. Namų ruoša ir vaikų priežiūra taip dažnai atiduodami moterims, kad tikriausia moteriška veikla – gimdyti ir žindyti, įvardinama kaip didelė našta. Vartotojiška kultūra įvairiais būdais ir formomis skatina šios naštos atsikratyti.
Pastebėkime, kad dvidešimto amžiaus pabaigoje žindanti moteris įvardinama kaip neseksualia. Mat kūdikis prie krūties nustūmė vyro – partnerio ar meilužio, poziciją nuo moteriškos krūtinės. Tačiau pamirštame, kad moters krūtį reikia įvardinti kaip maisto šaltinį kūdikiui. Moters krūtinės kaip seksualumo objekto kultas – tai mūsų vartotojiškos kultūros pasekmė. Visai neseniai vidutinė žindymo trukmė pasaulyje buvo keturi metai. Vadinasi, tai, kas mums atrodo, kad nevyksta, vyksta. Tik ne viešai.
Amerikos Pediatrų akademija paviešino pareiškimą, kuriame vienareikšmiškai teigiama, jog nėra jokios žindymo trukmės ribos ar priežasties ilgalaikį žindymą įvardinti kaip sveikos psichinės ir fizinės raidos trukdį, kuomet mama žindo trejų ar vyresnio amžiaus vaiką. Gyvename pažangos visuomenėje. Kodėl turime remtis pseudomokslinėmis išvadomis, kai kalbame apie moters ir vaiko sveikatą?
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad dažniausiai vaikai atjunkomi tarp antrojo ir ketvirtojo gimtadienio. Taigi remiantis tokia patikima statistika, net ir žindomas trejų su puse metų vaikas bei jo mama – du normalūs žmonės. Kam įdomu, susiraskite antropologų atliktus aprašomuosius tyrimus. Deja, bet šių laikų moteris su visomis savo primestomis jai „moteriškomis“ veiklomis ir atmetama jai tikrų tikriausia moteriška paskirtimi vis labiau skiriasi nuo moters bet kuriais laikais.
www.quenoosseparen.info/documentos/LMlargoplazo.pdf Pasiskaitykit moterys
Artimiausios žmogaus biologinės giminaitės tarp dabar Žemėje gyvenančių gyvūnų yra žmogbeždžionės. Į motinos pieną panašiausias šimpanzės pienas. Ji žindo jauniklius po kelis kartus per valandą ir miega kartu su jais naktį. Šimpanziukai motinos pienu minta apie trejus metus, o paskui dar 2–3 metus ir žinda, ir gauna kito maisto. Labai panašiai su savo vaikais elgiasi Australijos aborigenai ir žmonių gentys, gyvenančios <…>civilizacijos nepaliestose Žemės vietose. Ten kūdikiai irgi yra žindomi dažnai, naktį mama guli šalia kūdikio, o žindymas tęsiasi 2–4 metus.
Dzonsius parašė:
šunys gimsta su dantimiskur čia tokie mutantai gimsta? Vaikas, beje, rinktųsi ne žįsti krūtinę, o buteliuką - jei galėtų pats rinktis. Dėl ko manai, dažnas iš b…
Nu atsiprašau,bet nusipezat visiškai
apps.who.int/iris/bitstream/10665/79198/1/9789241505307_eng.pdf Mokslinis straipsnis apie ilgalaikio zindymo nauda, auksciau buves taip pat
Ten Reasons to Sleep Next to Your Child at Night
by Jan Hunt
1. Family co-sleeping takes full advantage of the ease of breastfeeding, as there is no need to go to another room to get one's child. A breastfeeding mother in a "family bed" can easily feed her child without having to wake fully, and can continue to get the important rest she needs. Thus co-sleeping encourages mothers to continue breastfeeding and all of its numerous benefits until the child chooses to wean.
2. According to sleep researcher James McKenna, co-sleeping increases the chances that a parent can successfully intervene to help prevent a death, whether that is due to a physiological condition or to a physical accident. He reminds parents that "co-sleeping gives the parent the best opportunity to hear the baby in crisis and to respond." He adds that "since protection from SIDS may be related to the frequency and duration of breastfeeding, and because babies breastfeed more when co-sleeping, this practice may help to protect some breastfeeding infants."1
3. Gaps in breathing are normal during the early months of infancy, and it is likely that the mother's breathing provides important cues to her infant, reminding him to take a breath following exhalation, preventing a SIDS situation from developing. Even if this reminder system fails, the mother is nearby to help by arousing the infant. A breastfeeding mother and baby tend to have coordinated sleeping and dreaming cycles, making her keenly sensitive to her baby. If she is sleeping close by, she can awaken if her baby is having difficulty. But if the baby is alone, this type of life-saving intervention cannot take place.
4. Any nighttime danger to a child is reduced if there is an adult close by. Babies and children have perished in fires, have been sexually abused by visiting relatives, have been abducted from their bed, have been attacked by pets, have suffocated after vomiting, and have died or been injured in various ways that could have been prevented had a parent been nearby to help.
5. Suffocation is often listed as a danger of family co-sleeping. However, this is a real danger in only two situations: a young infant sleeping on a water-bed, thus unable to push himself up when needed, or a parent who is too intoxicated by alcohol or drugs to attend to a child's needs. Obviously, a child who is suffocating for any reason (such as a ribbon on sleepwear getting around her neck, vomiting during sleep, asthmatic attacks) is far more likely to rouse a parent who is sleeping nearby than one sleeping in a different room.
A child cared for
during the night receives
constant reassurance
of love and support.
6. Family co-sleeping is often misunderstood as facilitating sexual abuse of children by a parent. However, the opposite is true. Parents who develop deep emotional bonds with their children by remaining close by and responsive at night, as well as during the day, are far less likely to turn to abusive behavior of any kind toward the children they love and cherish. Conversely, the fact that a child sleeps alone has never been adequate protection against a parent who intends sexual trespass, and may even make it easier for one parent to keep such activity secret from the other.
7. Shared sleep can further prevent child abuse by helping all family members to obtain the rest they need, especially if the child is breastfeeding. The child does not have to suffer needlessly or cry to bring his mother, and the mother can nurse half-asleep. The entire family awakes refreshed, with no lingering resentment toward the baby for having disturbed their sleep the night before. An exhausted parent is far more likely to abuse a child than a well-rested mother or father who has enjoyed the presence of a happily resting child through the night.
8. Crying is a signal provided by nature that is meant to disturb the parents to ensure that the baby receives the care he needs. But prolonged crying is stressful to all the family members. The sooner the baby's needs are met, the more rest the baby and the entire family can have, and the more energy they will have for the next day. A mother sleeping next to her baby can utilize the instinctive response a new mother has to her baby's first whimper, thus preventing the need for the hard crying that is so stressful to the baby and to all other members of the family.
9. A deeper sense of love and trust often develops between siblings who sleep near each other, lessening sibling rivalry during waking hours. Siblings who share the night as well as the day have a greater opportunity to build a deep and lasting relationship. Babies and children who are separated from other family members during the day (parents at work, siblings at school) can partially make up for these absences and reestablish important emotional bonds by spending time at night together, and by the delightful early morning family time that is otherwise often missed. Of course, home businesses and unschooling can minimize separations and deepen family bonds during the day, just as co-sleeping does at night.
10. Studies of adults in coma have shown that the presence of another person in the room significantly improves heart rate, heart rhythm, and blood pressure. It seems reasonable to assume that infants and children derive similar health benefits to having others in the same room with them.
A child who is cared for during the night as well as the day receives constant reassurance of love and support, instead of having to cope with feelings of fear, anger, and abandonment night after night. Children who have felt safe through the night as well as the day with a loving parent close by become adults who cope better with the inevitable stresses life brings. As John Holt put it so eloquently, having feelings of love and safety in early life, far from "spoiling" a child, is like "money in the bank": a fund of trust, self-esteem and inner security which the child can draw on throughout life's challenges.
4 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
1 testuotojų vertinimai