Žindymas: dažniausi klausimai ir atsakymai

Kalbiname gastroenterologę Jovilę Vingraitę.

Kiek laiko turėtų užtrukti vienas maitinimas krūtimi?
Tai nėra programuotas minutėmis procesas. Kūdikį reikia laikyti prie krūties tiek, kiek jis nori, tol, kol nustoja žįsti. Kūdikio prie krūties buvimo laikas nepriklauso nuo jo amžiaus.

Per kelias minutes kūdikis pasisotina, o kiek laiko „žaidžia ir mėgaujasi“?
Kiekvienas mažasis žmogus yra nepakartojama asmenybė, kuri pati kiekvieną kartą pasirenka, per kiek laiko pasisotinti. Kiekviena mama jaučia, kada kūdikis intensyviai žinda, o kada nustoja tai daryti, užmiega ar tik laiko spenelį burnoje ir bando „žaisti“. Kai užmiega arba bando žaisti, spenelį iš jo burnos reikia ištraukti.

Ar ilgas – 30-40 minučių – žindymas rodo, kad kūdikis sunkiai ištraukia pieną?
Ir taip, ir ne. Vieni kūdikiai žinda intensyviai, energingai ir greitai, o kiti tai daro ramiai ir lėtai, tarsi mėgaudamiesi procesu. Leiskite kūdikiui būti tokiu, kokiu jis nori būti... Ne visi kūdikiai vienodai greitai ryja. Normalu, kad jie skirtingi.

Kas geriau – godus ir greitas žindimas, kai traukdamas pieną kūdikis prisiryją oro, ar, atvirkščiai – ilgas ir monotoniškas žindimas, kai nuo jo net speneliai suskylinėja?
Prie kiekvieno kūdikio būtina prisitaikyti ir dera leisti jam būti tuo, kuo jis nori. Vienintelis pagalbos būdas, tinkantis abiejose situacijose yra gera žindymo technika – apie ją plačiai ir dažnai rašoma „Mamos žurnale“ ir šeimai skirtose knygose. Abi minėtos situacijos yra vienodai nemalonios.

Ar visi paros žindymai turi būti vienodo ilgumo?
Ne. Kiekvieną kartą kūdikis prie krūties gali išbūti skirtingą laiko tarpą ir tai yra normalu.

Ar žindimo greitis priklauso nuo kūdikio temperamento, ar nuo pieno tekėjimo ypatumų?
Kūdikio žindimo greitis priklauso ir nuo kūdikio temperamento, ir nuo pieno tekėjimo greičio, ir nuo žindymo technikos, kurios išmoksta tiek mama, tiek mažylis. Mama turi prisitaikyti prie kūdikio temperamento.

Ar tiesa, kad kai kurių moterų pienas sunkiai ištraukiamas?
Taip, krūtys būna ne vienodo „minkštumo“ ir pieno tekėjimo greitis būna nevienodas. Pieno ištraukimas priklauso ir nuo kūdikio čiulpimo intensyvumo. Sotus kūdikis, arba toks, kuriam brukamas čiulptukas ar žindukas, yra blogas čiulpikas, jis pieną ištraukia sunkiai.

Ką patartumėte, jei kūdikis ne žinda, o prie krūties „žaidžia“?
Reikėtų palaukti, kol kūdikis išalks. Jeigu kūdikis prie krūties nuo pat jos padavimo momento „žaidžia“, vadinasi, krūtis duota ne laiku. Bet koks kūdikio „kniurktelėjimas“ nereiškia, kad jis būtinai nori krūties. Motinos išmoksta pastebėti ir iš verksmo tonų spręsti, kada žindyti, o kada mažylis balsą parodė dėl kitų priežasčių.

Ką patartumėte, jei kūdikis ne žinda, o ryte ryja ir pasisotina per kelias minutes?
Leisti kūdikiui daryti tai, ką jis nori, nes tik jis vienintelis žino, ko nori. Kiekvienas kūdikis kiekvieną žindimą gali skirtingai intensyviai žįsti ir tai yra norma. Kai kūdikis intensyviai „ryja ir pasisotina per kelias minutes“, vadinasi, jis yra alkanas.

Ačiū už atsakymus.
Rasa Grinkevičienė

Kad ir kokios skirtingos būtų viso pasaulio mamytės, visos jos susiduria su labai panašiais klausimais ir problemomis, pavyzdžiui: ar vaikučiui  pakanka pieno? Kaip dažnai reikia maitinti naktį? Kodėl ant spenelių atsiranda įtrūkimų ir ką tada daryti?

Žinoma, maitinti krūtimi gali ne visos, tačiau statistika rodo, kad tokių moterų tėra vos 3 %. Visos kitos gali išmaitinti savo mažylius be jokių mišinukų ir buteliukų. Svarbiausia nebijoti – juk daugumos su natūraliu maitinimu susijusių problemų išvengiama, jei tik turima pakankamai informacijos apie tai, kaip reikia maitinti vaiką.

Ar pieno ne per mažai?

Su šia problema dažniausiai susiduria jaunos ir nepatyrusios dailiosios lyties atstovės. Ką daryti? Pirmiausia išsiaiškinkite, ar pieno trūksta iš tikrųjų – juk dažniausiai trūksta visai ne pieno, o pasitikėjimo savimi ir informacijos, t.y. mama tiesiog neteisingai interpretuoja vaiko elgesį.

Žinoma, nutinka ir taip, kad pieno iš tikrųjų per mažai. Kaip išspręsti šią problemą?

Už laktaciją atsakingi šie hormonai: oksitocinas ir prolaktinas. Ar užtenka pirmojo, priklauso nuo to, kaip intensyviai vaikas maitinasi. Dažnai pieno trūksta dėl pačios motinos neapdairumo: jeigu mažylis nemaitinamas naktimis, jeigu jis netinkamai apžioja spenelį (trumpai tariant, kai krūtis stimuliuojama nepakankamai). Panašiais atvejais padidinti laktaciją nėra sunku – tereikia tik motinos noro.

Oksitocinas vadinamas geros nuotaikos hormonu. Dėl jo poveikio aplink pieno liaukas susitraukia raumenų ląstelės ir pienas geriau prateka. Hormonas išskiriamas maitinimo metu arba prieš tai.

Jeigu maitindamos jaučiatės susierzinusi, labai pavargusi, oksitocino gali pritrūkti. Atsipalaiduokite, venkite negatyvių emocijų.

Ar maitinti viena krūtimi, ar dviem?

Maitinti abiem krūtimis reikėtų tuo atveju, jeigu vienoje pieno nebelieka. Esmė ta, kad brandus pienas (tokiu tampa apie 20 dieną, kai kada ir ankščiau) skiriasi nuo esančio arčiau paviršiaus: šis skystesnis, giliau – tirštesnis, riebesnis, maistingesnis.

Jeigu mama dažnai perkelia vaiką nuo vienos krūties prie kitos, didelė tikimybė, kad vaikas brandaus pieno gaus ne taip dažnai, kaip reikėtų.

Šią problemą sukelia ir kitos klaidos: jeigu mama retai maitina vaiką, „taupo“ pieną. Vaikui ima trūkti svorio, sutrinka virškinimas.

Kad taip nenutiktų, viena krūtimi maitinti reikėtų 2–3 valandas, po to – kita.

Ar reikia maitinti naktį?

Valgyti naktį reikėtų ne tik mažyliui, bet ir jo mamai (kad nepritrūktų pieno).

Tarp 3 ir 8 valandos ryto pamaitinti vaiką užtenka du kartus. Kaip tik tuomet motinos organizmas išskiria daugiausia prolaktino, reikalingo pieno gamybai.

Savaime suprantama, maitinti bus daug paprasčiau, jeigu atžala miegos greta jūsų. Be to, naktis tokiu atveju abiems bus ramesnė.

Kur dingo pienas?

Kai kurioms moterims periodiškai kartojasi laktacinės krizės – dviejų ar trijų dienų periodai, kurių metu mažylis staiga tampa kaprizingas, ilgai nepaleidžia krūties, niekaip nepasisotina.

Neišsigąskite, tai susiję su augimo šuoliais – dėl to padidėja ir pieno poreikis. Kad jį patenkintumėte, paprašykite kieno nors pagalbos namuose, skirkite vaikui kaip galima daugiau dėmesio: dažniau glauskite jį prie krūtinės, imkite ant rankų, tegul jis pamiega šalia. Tai padės jūsų organizmui greitai išskirti daugiau pieno, gali būti, kad po kelių dienų maitinimas jau nebekels jokių problemų.

Minutės, praleistos priglaudus vaiką, vėl džiugins jus abu.
 
Kaip veikia stimuliatoriai?

Tarp maitinančių mamyčių labai populiarūs įvairūs laktaciją skatinantys gėrimai (dilgėlių nuoviras, graikinių riešutų užpilas karvės pienu ir kt.). Dauguma jų turi ne tiek gydomąjį, kiek psichologinį efektą, kuris susijęs su oksitocino poveikiu.

Kai kurioms moterims padeda įvairūs skanumynai, sukeliantys malonių emocijų antplūdį ir padidinantys atitinkamo hormono kiekį. Kitoms – darbas (riešutų traiškymas, įvairių komponentų maišymas).

Yra mamyčių, kurioms padeda patys neskaniausi receptai (malonu kentėti dėl vaiko, todėl pagerėja savęs vertinimas ir vėl stimuliuojama oksitocino gamyba).

Nėra stebuklingo eliksyro, kuris be jūsų pastangų padidintų pieno kiekį, todėl aklai netikėkite daug žadančiomis produktų etiketėmis.

Kodėl skauda spenelius?

Dažniausia spenelius skauda dėl to, kad vaikas priglaudžiamas netinkamai. Kaip jam padėti apžioti spenelį taip, kaip reikia?

Pirmiausia įsitikinkite, kad patogu ir mažyliui, ir jums. Vaikas neturi sukti galvos ar tiesti kaklą, bandydamas pasiekti krūtį.

Kad išvengtumėte šių problemų, priglauskite jį taip, kad nosies galiukas būtų tame pačiame aukštyje, kaip ir spenelis.

Lengvai pamasažuokite sritį apie spenelius, kad išsiskirtų šiek tiek pieno ir mažylis pajustų jo kvapą. Jis instinktyviai išsižios, tada jam ir padėkite.

Atsargiai įkiškite į burnytę spenelį ir jį supančią sritį. Atkreipkite dėmesį į tai, kad mažylis turi išsižioti pakankamai plačiai – taip išvengsite pažeidimų.

Kaip išvengti įtrūkimų?

Kentėti skausmo nereikia! Jeigu vaikas pakeitė pozą ir ėmė žįsti tik spenelį, atsargiai ištraukite krūtį (pavyzdžiui, prieš tai įkišusios pirštą tarp dantenų) ir švelniai, bet atkakliai pamėginkite jį priversti apžioti tinkamai.

Tinkamai maitinant net kraujuojančios žaizdelės užsitraukia per keletą dienų. Tačiau jeigu vis tiek nesiseka to padaryti, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar reikia duoti buteliuką, čiulptuką?

Jūsų mažylis greitai išmoks tinkamai apžioti krūtį ir jos nepažeis, jeigu papildomus mišinukus ir pieną gers ne iš įprasto buteliuko.

Priešingu atveju mažyliai ima labai painiotis: maitinantis iš buteliuko, lavinami vieni raumenys, jeigu žįsta krūtį – kiti. Dėl to neretai neišvengiama traumų.

Esant būtinybei, papildomai maitinti galite dideliu švirkštu arba šaukšteliu.

Ta pati sąlyga galioja ir čiulptukams.

Pirmosiomis savaitėmis, kai kūdikis dar tik mokosi žįsti, neverta jo trikdyti ir painioti. Patikėkite, tai padės išvengti didelių problemų.

Žinoma, yra vaikų, kurių žindimo refleksas stipresnis – jiems čiulptukai būtini. Tačiau daug dažniau taip tiesiog išnaudojama didelė energijos dalis, kuri būtina maitinantis. Vadinasi, krūtys stimuliuojamos nepakankamai, o jums pritrūksta pieno.

Ar svarbi spenelių forma?

Paprastai nėra skirtumo, kokia jūsų spenelių forma, jeigu vaikas tinkamai apžioja krūtį. Deja, to kartais mažylį tenka mokyti.

Retais atvejais speneliai gali būti įdubę, tarytum išvirkšti – tačiau ir tai nebūtinai yra kliūtis maitinti krūtimi.

Tu ką tik parsivežei savo „aukselį“ iš gimdymo namų. Prieš akis – daugybė laiko geriau susipažinti. Tačiau, kaip ir daugeliui kitų mamų, tau anksčiau ar vėliau iškils klausimų, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojai. Pakalbėkime apie maitinimą krūtimi – ši tema tau bus viena iš aktualiausių.

Mažylis nubunda ir dar net nepraplėšęs akelių suglaudžia lūpytes vamzdeliu, ieško tavo krūties. Tačiau toks natūralus maitinimas naudingas ne tik jam, bet ir tau pačiai. Fiziologai jau seniai pastebėjo, kad tikra mama tampama ne vien pastojus ir pagimdžius vaiką, bet ir jį išmaitinus. Bendravimas su mažyliu pakelia „meilės hormono“ prolaktino ir „prieraišumo hormono“ oksitocino lygį moters organizme.

Tai, kad vaikučio sveikata tiesiogiai priklauso nuo maitinimo krūtimi, niekas nepaneigs. Tavo pienas jam yra ir maistas, ir vaistas, saugantis nuo ligų. Įrodyta, kad krūtimi maitinami vaikai rečiau peršąla/kenčia dėl alergijų ir kitų ligų.

Ar reikia nutraukti maitinimą krūtimi pakartotinai pastojus?

Gana plačiai paplitusi nuomonė, kad antrąjį nėštumo trimestrą (4–6 mėnesį) maitinimą krūtimi reikėtų nutraukti. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra individualus. Reikia atsižvelgti į moters fizinę ir psichologinę būklę. Dauguma mamyčių maitinimo nenutraukia, o pagimdžiusios antrą mažylį, abu glaudžia prie krūtinės ir jokių sveikatos problemų neturi. Pirmąjį trimestrą nutraukti maitinimo krūtimi nerekomenduojama, kadangi tai gali išprovokuoti persileidimą. Jeigu neketini maitinti abiejų vaikučių krūtimi tuo pačiu metu, geriau pirmagimį atpratink nuo jos dar iki tol, kaip gims broliukas arba sesutė.

Ką daryti fiziologinės geltos atveju?

Įrodyta, kad maitinimas krūtimi – tai puiki fiziologinės naujagimių geltos gydymo priemonė. Priešpienis skatina bilirubino šalinimąsi kartu su išmatomis. Kuo dažniau vaikutis tuštinsis, tuo greičiau praeis gelta. Pirmąją savaitę reikėtų maitinti mažylį kas 2–3 valandas dieną ir kas 3–4 valandas naktį. Jeigu jis miega, geriau jį pažadinti. Labai svarbu, kad vaikutis gautų pieno – tai padės greičiau įveikti geltą.

Jeigu vaikas serga, kaip jį maitinti būtų geriau?

Mažylio liga nesuteikia jokio pagrindo pereiti prie mišinukų, kadangi, kaip jau minėta, pienas – tai labai svarbus ir veiksmingas vaistas. Jame yra komponentų, užkertančių kelią infekcijų plitimui. Natūraliai maitinami vaikučiai sveiksta greičiau nei tie, kuriems duodama mišinukų. Be to, natūralus pienas yra lengvai virškinamas.

O ką daryti tuo atveju, jeigu serga mama?

Dėvėk respiratorių ir stenkis nebučiuoti savo mažylio. Na, o jeigu infekcija vis dėlto prilipo, nepulk į paniką.

Vaikai, maitinami vien mamos pienu, virusams yra daug atsparesni negu tie, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių tenka maitintis mišinukais. Su tavo pienu mažylis gaus pakankamai jėgų, kad galėtų įveikti konkrečią ligą.

Ar užtenka pieno?

Jeigu maitini atsižvelgdama į mažylio poreikius, o per mėnesį jis priauga ne mažiau kaip po 600 g, jaudintis nėra reikalo. Vaikutis pats reguliuoja normą. Kiek pieno pasigamins, priklausys nuo to, kaip dažnai tu maitinsi. Jeigu nerimauji, sverk mažylį ir jį stebėk.

Kaip suderinti maitinimą krūtimi ir darbą?

Išsiskirti pirmuosius kartus bus labai sunku, tačiau po truputį mažylis prisitaikys ir pripras prie naujo mitybos režimo. Paprastai vaikai iki 6 mėnesių amžiaus maitinami kas 3–3,5 valandos. Jeigu tau reikia grįžti į darbą, nemanyk, kad atsipirksi mišinukais. Mamos pienas šaldytuve tikrai gali pastovėti parą kitą, o šaldymo kameroje, kurioje palaikoma -18 laipsnių temperatūra, jis nesugenda net tris mėnesius.

Ar mamos pienas gali būti blogas, per liesas?

Net jeigu vaikučio svoris auga lėtai, atimti krūties nereikia. Specialistų teigimu, pieno kokybė pablogėja tik tuo atveju, jeigu mama yra visiškai išsekusi. Visomis kitomis sąlygomis pienas yra pakankamai kokybiškas, jo pagaminama tiek, kiek reikia. Na, o jo sudėtis tikrai gali skirtis – tam įtaką daro netgi orai.

Ar verta toliau maitinti krūtimi, jeigu vaikučiui suėjo vieneri?

O kam atimti šį malonumą iš savęs ir savo atžalos? Antraisiais gyvenimo metais pienas savo svarbos nepraranda. Gal jis ir nebepatenkina visų vaikučio poreikių, tačiau tai ir toliau lieka pats svarbiausias maisto medžiagų šaltinis, be to, saugo nuo ligų.

Ar reikia atpratinti vaiką nuo naktinio maitinimo?

Atmink, kad būtent naktinis maitinimas krūtimi užtikrina gerą laktaciją, o vaikučio dėmesio tuo metu niekas neblaško. Jis gali valgyti snūduriuodamas, tačiau tai nekliudo augti ir kaupti jėgas.

Susiję straipsniai

Ar tikrai žindymą mamos sudievinę? Viskas, ką reikia žinoti apie kūdikio maitinimą

Simonas Urbonas pastebi, kad moterys Lietuvoje yra linkusios „sudievinti“ žindymą. Daugelis dažnai turi savo tvirtą ir nusistovėjusią nuomonę.

Skausmas žindymo metu: priežastys ir sprendimo būdai

Ūmus, stiprus skausmas, skausmas viso žindymo metu ar po jo nėra normalu, tad reikėtų ieškoti priežasčių ir problemų sprendimo būdų.

Kūdikis kandžioja spenelį: kodėl ir ką daryti?

Įkandimas žindymo metu - nemalonus, tačiau bent kartą bene visų žindyvių patirtas jausmas. Svarbu suprasti įkandimo priežastis ir tinkamai reaguoti.