2012.02.28 02:18 (prieš 14 m.)
erikieliss parašė:
labas rytas.vis paskaitineju,bet nespeju su jumis diskutuoti.pamaciau,kad kazkuriai mamytei santykiu krize,tai papasakosiu savo istorija
mano dukryte visai visai neturi tecio.kai pasakiau,jog laukiuosi iskart liepe isvalyma darytis.nenorejau visa likusi gyvenima grauztis nagu,todel net negalvodama nusprendziau gimdyti.todel dabar esu labai laiminga,nes turiu didziausia savo brangenybe,nors ir esu vienisa mama.dukrytei jau daugiau,kaip 3men,o jis ne karto nera parases ir paklauses kaip mums sekasi.dabar kiek zinau turi drauge ir augina svetima vaika
zadejau palikti viska ramybeje,nenorejau nei,kad jis butu irasytas i gimimo liudijima,kaip vaiko tevas,nei alimentu.bet kadangi musu istatymai nepalankus vienisoms motinoms,tai pradejau po truputi ji judinti del tevystes nustatymo.zadejo parasyti pries dvi savaites,vis dar tebelaukiu
na bet juk viskas yra issprendziama teismo keliu,pasidarys tik sau blogiau.
siaip del nieko nesigailiu ir esu labai laiminga
saunuole, kad islikai tokia stipri
ir va isitikinai, kad buvo verta
nesuprantu as tokiu vyru, kazkokia tragedija - kaip galima sitaip pasakyt? as suprantu, kad gal sokas, gal issigando isipareigojimu ir panasiai. bet suauges zmogus pergyvena ta etapa ir priema kazkoki sprendima. o cia kaip sprukimas i krumus
na, tiesiog norejau pasakyt, kad tavo vietoje buciau toki pati sprendima priemus... is tiesu tai man daugiausiai jegu gyvenime visada suteikdavo zinojimas, kad turiu savo tevus, kurie visada pasiruose padeti, paguosti ir niekada neleistu man kankintis. visada zinojau, kad esant reikalui tikrai pamaitins ir suteiks prieglobsti. tas zinojimas, kad nesu viena, man kazkaip ir padejo tada, kai reikejo.
stiprybes tau, saunuole