2021.08.12 09:00 (prieš 5 m.)
Labas rytas. Ka rasiau, tai tiesa. Turiu truputi filmuotos medziagos is vakar dienos, bet nekelsiu, matosi namiskiu veidai. Vakar pas mociute ( mano ) isejome. Jau nebeatrasiau, nes net telefono i rankas nebegalejau paimti, kaip man galva skaudejo nuo verkimo. Merginos, jokiu pinigu gyvenime niekam neprasiau is zmoniu, tiesa, buvo tokiu, kurie geranoriskai norejo padeti, bet as atsisakiau, nes man geda priimti bet kokia pagalba.
Mano seima nera asociali, bent jau man taip atrodo. Isskyrus mano broli su jo drauge. Mano mama vienareiksmiskai eina uz juos, o mane menkina, nezinau kodel. Stengiuosi visuomet i namus kazko parvezti, pastoviai tysiu maista, skalbiklius. Kai tuo tarpu mano brolis su drauge sedi ant visu namiskiu sprando, ir mums skaito pastovius moralus. Vakar, dar kai nebuvom susipyke, as mamai sakau apie brolio mergyte " Dieve, kaip tai mergaitei jaustis, kai tevai jos nemyli... ". Dabar suprantu ta jausma.