TV
Rūta M. parašė:
Kaip sekasi autorei? Ar pavyko isivaziuoti i ritma?
Laiku paklauset, kaip tik vyras siandien nakti is juros grizta 
sunkiai. Dabar vyresnele nuo roto ar noro viruso (su siaubingais vemimais) perejo prie rimto bronchito, mazius lengviau pernesa, tai tikraja to zodzio prasme baigiu issikraustyt is proto nuo rupesciu. O siaip kalbant apie emocine puse tai visko buna, sakyciau, kad lyg ir isivaziavau, tam tikra "sistema" ikirtau, bet kasdienybeje dziaugsmo ir kazkokiu tokiu "ech, kaip ramu ir gera" akimirku lygiai nulis. Lekimas, begimas, tik baziniu poreikiu patenkinimas vaikams ir gyvenimas ateities vizija 
verkiu daug maziau, jau kai tik visiskas ragas (t.y. pora kart per diena, kai vienu metu abu rekia, verkia, neleidzia viens kito uzmigdyt ir taip pasaka be galo) 🤣 del darzelio, tai dukra grizo i pusdienio privatu, pats geriausias sprendimas, bega su sypsena. Nuo gruodzio eis visas dienas, o lapkriti buvom tik 3 kart savaitej uzrase, nes nezinojom, kaip reaguos, kaip is naujo adaptuosis. Vienzo, ta depresyvi melancholija del didziules kaltes jau lyg ir isbleso, tiesiog liko tikrai sunki kasdiene rutina, kai viena leki su vaikais i darza, palieki dicke, grizti pamaitini maziu, migdai, padarai dukrai pietus- ziuri, kad tos 3 valandos ir sprogo, begte atgal i masina su kudikiu ir leki atsiimt vaiko, paskui triniesi namie ir lauki dienos pabaigos. Beeeet nieko, laukiu pavasario, sedincio maziuko (nes vien tai, kad mazius bent sedes ir gales labiau dalyvauti seimos gyvenime, o ne liudnai gules lovytej ar kazkur ant lavinamojo kilimelio, jau labai stipriai sumazins sazines grauzati del "ranku trukumo"), namo ir zinau, kad kazkada si laikotarpi prisiminsiu kaip "yes, as isgyvenau" 😁. O dabar sedziu sventine nuotaika, nes, isgyvenus tas 6 savaites vienai wu kleckais, atrodo, kad su vyro pagalba gyvenimas nuo rytojaus bus easy pizi visiskai 😅 ir neisivaizduoju, kaip tvarkosi vienisos mamos, neisivaizduoju!!!
O kaip mažiukas reaguoja, kai jį vis pasiimat į darželį? Su nešiokle nešate ar su vežimėliu?
