Ar ilgai gailėjotės susilaukus antro vaiko?

12 3 4 Kitas »

Paukščiukas

Augustė 8 mėn. 1 sav.

Vincentas 4 m. 5 mėn.

2025.11.30 16:00 (prieš 4 mėn.)

Turiu jau keturmeti, labai laimingai gyvenom su juo vienu jau paskutinius metus. Sunku buvo pirmi metai, dar antri gal kiek. Toliau super tik geryn. Keturmetis super vaikas yra nuostabus ir buvo nuo mazu dienu super patogus augint. Isejau i darba, grizau i save i savo kuna, jauciaus puikiai tiesiog, labai laiminga turedama seima.
Nusprendem antra vaika. Gime ir ziauriai sunku, viskas taip susisuko pasikeite, leliukas labai ner lengvas toks spec reikalauja labai demesio laiko visko...kunas susisukes sen ten skauda, galvoj pilki debesys, norisi atgal i etapa kur tik vienas vaikas ir jis gauna visa demesi kokybiska, kur namai svarus ir maistas pagamintas, kur vazineji visur veiki ka nori kada nori...dar aisku ir gyvenam mazam 2 k bute 5 aukste be lifto ir dar gyvensim taip gal 1-2 metus.
Kaip jums sekesi susilaukus antro vaiko laikui begant?
Zinojau, kad bus sunku, bet galejus pabandyt nebuciau turbut susilaukus antro…
Ir zinoma jau nieko nepakeisi siai dienai, suprantu, kad ateis metas ir palengves, dziaugsimes visi labai. Bet kadaaaa??? Jei taip bus

Karile_

8 mėn. 3 sav.

7 m.

2025.11.30 17:50 (prieš 4 mėn.)

Manau,kad palengves kaip ir su pirmu,pirmi metai sunku,antri jau lengvesni,paskui tik lengviau ir lengviau darysis. Bet as tik speju,nes turiu viena,ir jau dideli vaika. Bet planuojam antra vaika,ir naturaliai aplanko klausimas,ar esant dviems neateis jausmas,kad gal nereikejo,juk su vienu taip lengva,taip gera tryse. Manau,kad reikia tik laiko, dar leliukas jusu mazas,dar tik sklaidosi tas smegenu rukas...

Ruby00

8 mėn. 1 sav.

2025.11.30 19:25 (prieš 4 mėn.)

Aš manau kad ateityje džiaugsitės jog jie yra du, kai matysite abu savo vaikus žaidžiančius kartu ir tą ryšį, kurį jie sukurs. Esu ne vieną patirtį tokią girdėjusi artimoj aplinkoj.

Ziede

35 sav., liko 40 d.

2025.11.30 21:39 (prieš 4 mėn.)

Esu vienturtė ir mano tėvai vienturčiai, tai baisiai liūdna dėl to. Tad jūsu vaikai padėkos

branyte

5 mėn. 2 sav.

3 m. 1 sav.

2025.11.30 22:23 (prieš 4 mėn.)

Paukščiukas parašė:
Turiu jau keturmeti, labai laimingai gyvenom su juo vienu jau paskutinius metus. Sunku buvo pirmi metai, dar antri gal kiek. Toliau super tik geryn. Keturmetis supe…

Gyvenu tokiom pačiom mintim... Atsakymų neturiu, bet labai suprantu ir apkabinu ❤️

AkVilke

Ainė 6 mėn. 6 d.

Ūla 6 mėn. 6 d.

Vakaris 2 m. 5 mėn.

2025.12.01 00:01 (prieš 4 mėn.)

Paukščiukas parašė:
Turiu jau keturmeti, labai laimingai gyvenom su juo vienu jau paskutinius metus. Sunku buvo pirmi metai, dar antri gal kiek. Toliau super tik geryn. Keturmetis supe…

Šiaip niekada nesigailėjau, bet ir mums sunku, žinom, kad galiausiai palengvės, ypač džiugina, kad žinau, jog nebereikės vėl per tai pereiti, nors iš kitos pusės šiek tiek liūdna, nes vis tik ta kūdikystė turi savotiško žavesio 🙂 Dar man kaifas atsikratyt išaugtais rūbeliais, nes žinau, kad čia jau paskutinini vaikai ir palėpė bus nebe tokia užgrūsta su kūdikių rakandais, nes nebereikės saugoti tų rakandų sekantiems vaikams 😁 Atrodo net lengviau kvėpuoti atsikračius tų daiktų 😁

Jumapa

1 m. 3 mėn.

4 m. 3 mėn.

2025.12.01 10:48 (prieš 4 mėn.)

Sveiki. Yra momentų kai abu verkia vienu metu arba serga ir t.t. Aišku pirmieji mėnesiai buvo sunkūs, nes dukra adaptuotis turejo prie brolio. Mano pasiūlymas iseit kažkur su vyru, iseit vienai. Man tas labai padeda. Aišku knisa ir erzina kai turi viską spėti: gydytojai, logopedai ir kiti vizitai. Apsiputojus varau visur.
Tada pamąstau, kad labai gerai, nes man nėra 30 metu ir turiu du vaikus. Man tai viskas tokiom bangom. Padeda draugėms pasiskųsti, mano dvi drauges turi po 3 vaikus. Viena iš jų turi dvynukus ir 5 metu vaiką. Ir tada galvoju: o kaip ji dar neišprotėjo? Tai man čia išvis easy 😃😂 bet tikrai būna, kad žiūriu į dukra ir
Galvoju, jai tuoj 4 metai. Viską moka, pati maisto pasiima iš šaldytuvo ten kokį jogurtą. O čia dar viskas prieš akis

Hmama

H 1 m. 4 mėn.

H 6 m. 2 mėn.

2025.12.01 11:57 (prieš 4 mėn.)

Aš labai džiaugiuosi, mažasis labai myli brolį, jau dabar sako "boli boli". Kai brolis išvažiuoja į mokykla (priesmokykline) rodo ate ate prie lango, kai grįžta labai džiaugiasi.
Dėl vyresnio irgi gerai, nes buvo jau labai išlepintas, mokosi dalintis ir dėmesiu ir daiktais ir pan.

Mano požiūris irgi pasikeitęs, dabar aš viską galiu, svarbu noras yra. Vaikai man ne našta ar problemos, kaip tik džiaugsmas.
Mažasis jau kelis kartus lėktuvu paskraides, nes mes mėgstame keliauti.

Viską darau su vaiku, nelaukiu jokių pagalbu ar vaikų miego ir pan. Į dušą su vaiku, jis turi savo žaidimų kampelį. Jei reikia pasidazyti, vaikas žaidžia šalia. Maistą gaminam kartu, tvarkomies kartu, visada turiu jam veiklų visuose kambariuose. Stengiuosi skirti ir kokybiško laiko su knygutėm ar lauke, ar važiuojam kur pasižmonėti.

Nustojau saves gailėti, tiesiog pradėjau gyventi, o vaikai prisitaikė.

P.s. su pirmu vaikų viskas buvo 100proc sunkiau, labai savęs gailejau, savo buvusio gyvenimo , sunku buvo priimti visus pokyčius, ypač kai neissimiegi, viskas Max sunku.

Jumapa

1 m. 3 mėn.

4 m. 3 mėn.

2025.12.01 13:02 (prieš 4 mėn.)

Hmama parašė:
Aš labai džiaugiuosi, mažasis labai myli brolį, jau dabar sako "boli boli". Kai brolis išvažiuoja į mokykla (priesmokykline) rodo ate ate prie lango, kai grįžta la…

Sutinku.
Darau ta pati, bet tikrai netikiu, kad jums nebūna sunkių momentų. Kai nubraukiat ašara iš nuovargio ar pan. O save pagailėti kartais yra gerai, ta prasme pagailėti. Palikti vaiku ir išeiti kažkur.

Niuni

Cukriukė 3 m. 3 mėn.

Sausainiukas 9 m. 5 mėn.

Pyragėlis 10 m. 6 mėn.

2025.12.01 17:35 (prieš 4 mėn.)

Tvarka namuose prieš ir po vaikų yra nesulyginami dalykai. Čia net nesvarbu ar namie 1 ar 2 ar daugiau vaikų. Nebebus tos idealios švaros, bus daugiau skalbinių, daugiau šiukšlių aplamai visko daugiau.
Pati rašėt kad su sūnum pirmi, antri metai buvo sunkesni, paskui palaipsniui lengvėjo. Patikėkit šis palengvėjimas ateis ir su antru vaiku. Nenorėkit kad vos su 3 mėn kūdikiu būtų lengva. Vaikai ir nėra tam kad būtų su jais lengva ar kad būtų taip kaip prieš turint juos.
Pati susilaukiau sūnų pametinukų, gimė vienas po kito viso labo 13 mėn skirtumu, buvo sunku, turėjau irgi išmokti nusileisti kartelę, labiau planuotis dieną paliekant daugiau laiko sau ir mažiau laiko vis dulkėms valyti. Dulkės, jos kojų neturi nepabėgs, svarbiausia kaip pati mama jaučiasi. Gyvenime yra svarbesnių dalykų nei vien švaros palaikymas namie ar stovėjimas kasdien prie puodų. Kartais gerai yra ir praspardyti išmėtytus žaislus, pietums išvirti šaldytų koldūnų, bet užtat vietoj dulkių ir puodų, pažaisti su vaikais, filmą pažiūrėti, paskambinti draugei.
Aplamai gyvenant bute ir dar tokiam mažam nėra ką valyti. Aš pati bute iki 4-5 metų sūnus auginau ir žinau kad kartu su vyru tvarkantis, šeštadienį max 1 val ir būdavo tvarka. Dabar gyvenam 2 aukštų name, vienas aukštas man trunka apie 1 val susitvarkyti su visais grindų plovimais ir kilimų siurbimais. Vyras mano užsieny dirba. Užtat vaikai jau didesni ir padeda man ir indus išplauna ir katiną pašeria. Mažė ir ta aplink save išmėtytus žaislus susitvarko.
Na o tas "veiki ką nori kada nori" deja bet kaip turėjo pradžią taip turi ir pabaigą. Tiesą pasakius nenorėčiau dar vis gyventi taip pat, kaip jaunystėje, kur darydavau ką noriu kada noriu. Dabar labiau norisi stabilumo. Na bent man, gal kitoms kitaip. Kad ir kaip ten būtų reikia išgyventi šį jausmą ir susitaikyti, kad norais nenorais diena bus planuojama bent artimiausius keletą metų pagal vaikus. Nebelieka jokio darau ką noriu kada noriu. Net paprastą išėjimą su draugėm į miestą kavos atsigerti reikia derinti su vaiko miegais, maitinimais ir tt. O jei norima kažkam palikti tai jau vėl reikia derinti derinti ir dar kartą derinti. Derinti ir planuoti.
Aš pvž kaip mama su trim vaikais išvis galiu palaidoti bet kokius išėjimus be vaikų bet kur net į parduotuvę. Nebent jei vyras su vaikais pasiliktų namie. O kada jam yra laiko su jais namie sėdėti užsieny dirbant? Taip ir kiurksau namie per dienas. Nenupušti iki galo padeda kaip jau sakiau, dulkių nevalymas vos tik jos atsiranda, ir nestovėjimas prie puodų pusę dienos. Vietoj to su vaikais kažką nuveikiu, kažką dėl savęs padarau ar tai būtų knyga ar kryžiažodžis. Atrandu laiko tam kas teikia man džiaugsmą, atsipalaidavimą. Vietoj to kad krimsčiausi jog esu pririšta prie namų ir vaikų, išnaudoju šį laiką naujų hobių paieškose, saviugdai skaitant knygas.