Stresas kūdikiui nėra toks kaip jūs šnekate, kad kažkoks vos ne mirtinas. Lygiai toks pat stresas yra vaikučiui staiga išėmus iš pilvo tiesiogiai. Vaikučiui suspaudžiami kauliukai, bet jie dar yra minkštučiai ir pasiduoda spaudimui, jiems nėra kažkoks labai skausmingas procesas einant gimdymo takais. Būtent gamta ir padarė savo, nes kūdikio kauliukai yra dar visai minkštučiai, o maumenėlis nesusitraukęs, kad pasiduotų galvytė gimdymo takuose. Taip pat vaikutis slenkantis gimdymo takais jam suspaudžia krūtinę taip išstumdamas skysčius iš plaučiukų, todėl pirmasis riksmas/kvėptelėjimas yra gilesnis, o cezariu pagimdžius dažnai tenka dar atsiurbti likusį vandenuką plaučiukuose. Cezariu pagimdžiusioms moterims tikimybė, kad antrą kartą bus problemų dėl pastojimo ir vaisiaus nešiojimo – padidėja. kai natūraliai pagimdžiusios moterys tikimybės padidėjusios tiek kaip pastarosios, neturi. Stresas mamytei - taip, bet su viskuo reiktų susitaikyti ir save psichologiškai paruošti ne tik, kad vaikutis bus namuose, kaip jį prižiūrėti ir pan.. dažnai mamytės galvodamos apie motinystę pamiršta apie gimdymo pasiruošimą... Net Pasaulio sveikatos organizacija kalba, jog tiesiog neetiška pačios prašyti cezarį atlikti o daugumoje šalių savo noru pasiprašius mažai kas atliks cezarį, visų pirma bus teikiama psichologinė pagalba natūraliam gimdymui. Lietuvoje taip pat nėra įteisinta, jog paprašius, pageidavus galima atlikti patogumo dėlei cezarį, bet realybę pačios žinome ;) Pinigėlį pakrapštom arba gydytojas galbūt ima ir nejučia su užuojauta pamato kokį kabliuką dėl kurio galima būtų atlikti cezarį ;)) bet tikrai geras, protingas ir išsilavinęs akušeris - ginekologas nepuls atlikinėti cezarį kiekvienai paprašiusiai savo noru, o pirmiau paaiškins, galbūt psichologinę pagalbą suteiks ir įtikins, kad bent pabandyti pačiai.
Tiesa dar noriu pasakyti, kad statistiškai cezariu pagimdžiusios mamytės dažniau iš karto po operacijos sunkiai supranta kas įvyko, jog jau mama. Todėl jų motinystės inkstinktas auga palaipsniui, pienukas atsiranda statistiškai vėliau nei ką tik pagimdžiusios natūraliai. Kenčiant sąrėmius, atsidarant kakleliui moters organizmas JAU tada ruošiasi motinytei, o vaikelis gyvenimui. JAU per sąrėmius, kaklelio atsidarinėjimus pieno liaukos ima funkcionuoti. Jeigu tas procecas yra atimamas iš vaikelio ir mamos žinoma meilė nesiskirs ar gyvenimas kažkaip kitaip nesusidėlios, bet pati pradžia bus sunkesnė palyginus nei moteris būtų gimdžiusi pati. Tas pats su vaikeliu. Gimęs dirbtiniu būdu jis praranda galimybę pereiti tą procesą ir pasiruošti gyvenimui. Jį ištraukia iš sterilios, ramios aplinkos netikėtai, galbūt miegantį, o intensyvėjantys sąrėmiai, susitraukinėjimai gimdos po biškeli ruošia stresinei situacijai. Kas yra stresinė situacija naujagimiui? T.y viskas kas yra aplink Jis gyveno labai uždaroje "patalpoje" visada šilta ir saugu, o čia jį staiga ištraukia į jam visiškai absoliučiai nesuprantamą pasaulį, beribį jo akimis, jis net savo termoreguliacijos negali kontroliuoti, nes pilvelyje jam buvo tiesiog visada šilta.
Dar po gidmymo moterys jau gali vaikščioti, pačios prižiūrėti leliuką, o cezariu operuotos tikrai vienos nuo pirmos paros nepasirūpins leliuku, nepasikels, nenubėgs, nenuplaus dubciuko dešimt kartų, nes tiesiog fiziškai neįmanoma. Reiškias jau turi tėtis prižiūrėti arba sesutės vis prižiūrėti leliuką. O kaip tam naujagimiui jaustis kai nuo apt gimimo nebuvęs niekur kitur tik pas mamą ir staiga atsiduria pas nepažįstamus. Tie nepažįstami net to ryšio neturi, kuri mamytė nėštumo metu jau buvo susikūrusi...
Daug dalykų susakiau UŽ natūralų gimdymą.
Už cezarį yra tik vienintelis teigiamas dalykas - mamytė nejaus sąrėmiu ir gimdymo skausmų.. O jeigu mamytė su savimi padirbėtų psichologiškai ir pasiruoštų pačiam natūraliam gimdymui tos baimės bent jau apmažėtų. Žinoma neišnyktų, nes antūralu kad gimdyti visoms atrodo baisu, bet bent jau susitaikyti su gimdymu tikrai, dauguma norinčių patogaus cezario, gali 
žodžiu jei tik viskas yra kuo puikiausiai su mamytės sveikata ir vaikelio aš tik už natūralų gimdymą ar bent jau kad mamytė ir vaikelis natūraliai pasiruoštų gyvenimui (sąrėmiai, gimdymo skausmai...)
Vaikas
leidzia dar ir kaip 
ir luzau po to biski pagulejau renimaciniam kuriame irgi miegojau 
o po to atnese leliuka ir niekas jo niekut neisnese tik nakti trumpam isnese kad pailseciau ir viskas visada buvomed kartu 
