Domikamo parašė:
Ir kaip papasakojot? 😁
Na paprastai, kad esame suauge vyras ir moteris ir norim kartais vienas kito artumo. Kad tame nieko nei blogo nei gedingo nera. Na kazkaip panasiai. 🙄
Domikamo parašė:
Ir kaip papasakojot? 😁
Na paprastai, kad esame suauge vyras ir moteris ir norim kartais vienas kito artumo. Kad tame nieko nei blogo nei gedingo nera. Na kazkaip panasiai. 🙄
Maniškiai epizodiškai kartais kažko paklausia, pakalbam. O šiaip jie nelabai mėgsta "pamokų/paskaitų", tenka tiesiog trupiniais tinkamu momentu kažką papasakoti. Irgi klausė, ar per tą pačią skylutę išlenda kūdikėlis, per kurią sisioja
o kai gilinosi, kaip pro mažą skylutę gali išlįsti, aiškinau, kad kai ateina laikas gimdyti, tada ta skylutė plečiasi ir išdidėja, kiek reikia. Šiaip iki šiol daugmaž vadovavausi principu, kad ko klausia - pasakyti, ko neklausia - ne. Bet žiūriu, kad su sūnum jau reiks man savo iniciatyva pradėti pokalbius, nes jis apskritai mažiau šia tema klausinėja ir aš nelabai žinau, kiek ir ko jis žino ir nežino.
Pokalbiai apie mirtį paintensyvėjo, kai mirė prosenelis. Dabar neseniai mirė pusbrolių senelis. Abiejose laidotuvėse vaikai dalyvavo. Kalbant kyla įvairiausių klausimų, kartais nežinau atsakymo, dažniausiai bandau atsakyti ta kryptimi, kad amžinai negyvensim, kad tai neišvengiama, bet kad miręs žmogus vis tiek gyvena mūsų širdyse, prisiminimuose. Kai sako, kad bijo/nenori, jog aš ar tėtis mirtų, pasakau, kad mes irgi nenorim mirti, kad norim ilgai kartu gyventi, kad stengiamės, kas mūsų galioje - saugotis, sveikai maitintis, sportuoti ir pan., ir kad taip pat stengiamės kartu smagiai leisti laiką, vertinti tai, kad galime pabūti kartu, pasidžiaugti, kurti mielus prisiminimus. Per prosenelio laidotuves dar buvo mažoki, tai visos pastangos buvo ne į proceso prasmę, bet labiau juos sutramdyti, kad neišsišoktų. O dabar ėjom atsisveikinti su dėde ir palaikyti pusbrolių bei savo senelio (nes jo brolis mirė), pabūti su jais sunkiu momentu.
Domikamo parašė:
Šaunuolės mamos, man vis kažkoks tabu kalbėti šia tema nors manau, kad tai turi iš tėvų sužinoti negu iš draugų🤭 jinai labiau dabar apie patį gimdymo procesą klausi…
Man du aspektai žaidžia. Vienas, kaip sakot - geriau, kad sužinotų iš tėvų. Antras - žiūrint į ateitį, kažkada tų klausimų bus daugiau ir gilesnių (pačiam įdomu ar pastebi kažką draugų tarpe) ir geriau jau, kad vaikas tvirtai žinotų ir jaustųsi patogiai kalbėdamas tokiomis temomis su tėvais, kad ankstesnių pokalbių nebuvimas nesudarytų barjero.
Boružėlytė parašė:
Man du aspektai žaidžia. Vienas, kaip sakot - geriau, kad sužinotų iš tėvų. Antras - žiūrint į ateitį, kažkada tų klausimų bus daugiau ir gilesnių (pačiam įdomu ar …
Na jo, aš irgi bijau to barjero, kad jeigu daug papasakosiu jinai gėdysis manęs kažko paklausti, o jeigu per mažai pradės pati domėtis,kaip vyras sakydavo su kaimynėm žaisdavo daktarais ir žiūrinedavos kūnus🙉
Aš irgi jau kaip paauglystėj susirgau mėnesinėm kažkaip gėdijausi tai pasakyt nors čia atrodo normalus dalykas, bet kažkaip...🤭
Domikamo parašė:
Na jo, aš irgi bijau to barjero, kad jeigu daug papasakosiu jinai gėdysis manęs kažko paklausti, o jeigu per mažai pradės pati domėtis,kaip vyras sakydavo su kaimyn…
O, pirmosios menstruacijos... aš neatsimenu, kaip apie jas sužinojau, bet ne iš mamos. Kai prasidėjo, buvau pas močiutę. Išsigandau kažkodėl. Pamenu, nuėjau pas močiutę ir klausiu: močiute, Tu žinai, kas yra mėnesinės? Sako: žinau, kaipgi nežinosiu
labiausiai gėda buvo eiti į parduotuvę nusipirkti įklotų... Labai norėčiau, kad dukros patirtis būtų kitokia.
AgotukasM parašė:
Čia tu apie save turbūt. Nieko nerauki totaliai. Nesuvoki, kad yra žmonių dirbančių medicinos srity ir matanciu viską kasdien. Šlykštu skaityt net. Tikiuosi kad tok…
Pas gydytoja buvau kai mokiausi 10 klasėje 😁😁 kažkur 20 metų plius minus niekuo nesergu, na nebent peršalimu ( kurį gydausi namų salygomis, nebėgiodama gydytoju kabinetuose) . Tai jokios tavo koronos ar kovidai nepaims manes 🤣🤣🤣 beja, kauke irgi nuo praeito katantino dėviu 🤣🤣 daugkartinė, kabanti po nosimi ir net neskalbiu 🤣🤣 blyn nu jokių ligų nekimba 🤣🤣🤣
Boružėlytė parašė:
O, pirmosios menstruacijos... aš neatsimenu, kaip apie jas sužinojau, bet ne iš mamos. Kai prasidėjo, buvau pas močiutę. Išsigandau kažkodėl. Pamenu, nuėjau pas moč…
Aš ir apie menstruacijas ne iš mamos sužinojau. Teta papasakojo ir taip, jog tai toks gėris merginos gyvenime, kad džiaugiausi jų sulaukusi🤣 Maniškei dar gerokai anksti, bet abstrakčiai žino....Kažkada parduotuvėje ėmiau paketus ir baisiai susidomėjo, paaiškinau, kad apaugusios panelėms būna tokių dienų ir reik tokių daiktų...
Na papasakoti taip kaip yra. Kad mergaitems augant, auga ir ju moteriskumas. Ir kai pakankamai subresta, prasideda menesines. T.y. kad mazdaug kas menesi mergaites pradeda teplioti kraujuku. Tada mergaite tampa mergina. (Visa kita kai mergina bishki paauga
) dar pridurk, kad pasakutu tau, jei ras ant triusikeliu rudu patepliojimu ar kraujo. Kad tai tikrai normalu ir tu pasakysi ir parodysi kaip palaikyti higiena tomis dienomis.
10 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
3 testuotojų vertinimai