KRIKŠTYNŲ SCENARIJUS (pavyzdys)
- Pas Tėvus namie, įteikti česnako gabalėlį, vilnones kojines( sakant kad vaikutis niekada nesusaltu), šermukšnio šakelę (sakant kad apsaugotų nuo piktų laumių), o į batelį įberti druskos (sakant kad saugotų nuo piktos akies)
- Prie bažnyčios išdalinti visiems svečiams melynus kaspinukus (prieš krikštą), sakant įsisekite jį į kairę pusę, kad visada Dijuką prie širdelės nešiotumėt.
- Po mišių, išgeriam šampano ir vaišinamės grybukais bei saldainiais. Einam į fotoateliję.
- Grįžus į salę atiduti Dijų tėvam.
Darius: Lijana ir Eugenijau atiduodam jum jūsų sūnelį, pakelkite savo sūnų virš šio gausaus vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.(tėvai pakelia Dijų).Eugenijau, sudaužyk šį ąsotį, nes kaip žinome iš senų laikų šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.(Eugenijui paduodamas ąsotis ir sudaužomas).
Greta: Dovanojame Jūsų sūneliui muilo gabalėlį, kad visada turėtumėte su kuo jį nuprausti, dovanojame – kruopų maišelį, kad visada turėtumėte jį kuo pamaitinti, dovanojame cukraus maišelį, kad visada turėtumėte kuo pasaldyti Dijaus košytę.Taip pat dovanojame šaukštelį, kad visuomet turėtumėte kuom jį pamaitinti. (įteikiame kitas dovanas). Dar dovanojame Dijui rėmelius, kurie jam visada primins apie jo gimimą.
Ir paraginam visus svečius pasveikinti. Visus pakviečiam prie stalo.
Darius: Labadiena visisiems susirinkusiems į šią nuostabią šventę. Iš namų mes išvežėm pagoniuką, o parvežėm Dijų - Eugenijų, t.y. šių metų rugsėjo 8 d., Dijus buvo pakrikštytas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Greta: Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą.
Krikštas – gyvenimo ir Dievo karalystės durys – yra pirmasis Naujojo Testamento Sakramentas, kurį Kristus įsteigė visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąją laimę.
(man skaitant Darius tėveliams teikia Krikšto atributiką.)
Žvakė – Kristaus šviesos ženklas. Artėdamas prie Jėzaus žmogus tampa šviesos vaiku.
Baltas drabužis – ženklas nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo, tai naujo žmogaus, naujos istorijos, naujos suteiktos vilties, skaistumo, šventumo ir pasitikėjimo ženklas. Žmogus raginamas šį šventumą saugoti visą gyvenimą.
Dovanojame Dijukui ir angeliuką, kuris yra šventintas, tebūnie tai jo angelas sargas, kuris jį saugos ir globos.
Darius: Tad pakelkime taures už šią naują asmenybę, ir už šią nuostabią šventę.
(pietūs)
Darius: Kad ši šventė vyktų sklandžiai ir visi išeitų sotūs ir laimingi, man reikės keletos padėjėjų, kurie padės pasirūpinti šia švente, ir stengsis kad visų taurės būtų pilnos. Mūsų stalas kaip matome padalintas į keturias grupes, pavadinkime jas vaikų darželiais, Taigi man reikės keturių darželio auklėtojų, kurie prižiūrėtų savo grupes. Pirmasis bitučių auklėtojas (išrenkamas žmogus ir jam uždedama soskė ant kaklo, ir dovanojame barškučius), antrasis – meškučių auklėtojas, trečiasis – tigriukų auklėtojas, na ir paskutinysis bet ne ką prastesnis – dramblikų auklėtojas. Gerai vykdykite savo pareigas ir prižiūrėkite savo darželius, na o jūs darželių auklėtiniai klausykite auklėtojų ir nebūkite išdykę. Tad prašome darželių auklėtojų pripilti taureles ir visus svečius pakelti už šią nuostabią šventę.
Greta: Mūsų tėveliai dar labai jauni ir nemoka sekti pasakų. Tad mes visi turime išmokyti tėvelius sekti nors vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją turite atsistoti, tas kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Dijukui. (Darius dalina lapelius su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Labadiena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.
Darius: Kad tėveliai nepamirštų šios pasakos dovanojame jiems knygelę.(visi užkanda)
Greta: Taigi, kadangi mes šiandien susirinkome į vaiko šventę, t.y. jo krikštynas, norėčiau paklausti Jūsų visų iš kurgi atsiranda tie vaikai? (svečiai atsako į klausimą).Matau kad jūs nė vienas tiksliai taip ir nežinot, tad paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkas – Dijukas:
Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis - atsakė Dievas.
- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
-Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
- O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
- Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
- Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
- Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...
Tad jeigu nebūtų mamytės Lijanos ir Tėvelio Eugenijaus, šiandien mes neturėtumėm šio nuostabaus angeliuko.
Darius: Lijana ir Eugenijau,
Kai meilės jausmo apimti
Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi,
Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme
Dangaus palaima nuskambėjo,
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus kurį pradėjot.
Tad pakelkime taures už tėvelius, kurie sukūrė šį mažą angeliuką, dėl kurio šiandien mes visi ir susirinkome. (visi užkanda išgeria).
Greta: Nors abu tėveliai prisidėjo prie šios mažos asmenybės atsiradimo, norėtumėm šiek tiek išskirti mamytę Lijaną, kuri išnešiojo šią mažą būtybę 41 savaitę, ir išleido į šį pasaulį, tad Lijana, dar kartą prisimink tą stebuklą, kurį tu sukūrei:
Tu palauk, jis greitai ateis
Dar minutė. Sekundė trumpa. Dar atodūsis ilgas, sunkus
Nesvarbu : ar sūnus ar dukra
Jis jau skuba pasaulin. Ar jauti?
Jis jau greitai , jau greitai pravirks. Ar jauti?
Pakentėk... O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.
Bet minute pavirto diena
Ir tas skausmas be galo aštrus
Nežinos tik sūnus niekada
koks tas kelias pasaulin sunkus...
Dar įkvėpk... nuščiuvo visi
Ir kūną nuliejo liepsna .
Paklausyk ar girdi savo sūnų geroji mama.
Tu girdi, tu šypsaisi, verki
Laimingiausia paliks ši diena
Ir į sūnų taip godžiai žiūri
Panašus , panašus į tave
Toks mažutis žmogus
su rankutėm, kojytėm -matai?
išbučiuosi visus pirštukus
Gal po tūkstantį kartų tikrai.
Laimingiausia paliks si diena
Jis užaugs - gražus ir stiprus.
Darius: Kūdikio gimimas – didis stebuklas. Kas kart kai gimsta kūdikis, pasaulis sušvinta galimybėmis...
Kiekviena mama verta didžiulio apdovanojimo, už naują į pasaulį paleistą asmenybę, tad įteikiame Tau Lijana, padėkos raštą už dar vieną stebuklą, dėl kurio šiandien mes visi čia susirinkome. (paduodamas padėkos raštas ir gėlių puokštė).
Greta: Aišku nepamiršime ir močiutės bei promočiutės, kurios dabar įgija dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais bet ir anūkais, o promočitė – rūpintis proanūkiu.
Kas gera, kas šilta - močiutė,
Kas myli, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Močiutė – šilta ir gera,
Močiutė - namų šiluma.
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlį.(įteikiamos dovanos, rėmeliai su nuotrauka)
Darius: Seneli Juozai, Visai nesenai dar buvote pacanas,
Bet sutikęs Danutę tapote tėveliu.
Tad nesenai dar buvote tėvelis,
O štai dabar, jau esate senelis.
Sveikinam šia didžia proga Jus
Ir linkim metų dar ilgų,
Kad Dijukas ir būsimi anūkai
Galėtų džiaugtis savo dieduku.
Dovanojame Jums skrynelę šokoladinių pinigėlių, kad niekada netrūktų pinigų anūkėliui duoti, ir visada turėtumėte pilnas kišenes saldainių.Pakelkime visi savo taure ir išgerkime už mūsų senelių sveikatą, kad jie ilgai galėtų rūpintis savo anūkėliais. (įteikiamos dovanos).(visi užkanda išgeria).
Greta: (visiems išdalinti po popieriaus lapuką ir tušinuką)Manau daugelis jūsų norėtų daug ko prilinkėti Dijukui, ir tikėti kad viskas išsipildys tad visus svečius kviečiame užrašyti ant lapelio vieno žodžio linkėjimą, prisegti jį prie baliono ir paleisti į dangų. Ir tikėkime kad kiekvienas jūsų linkėjimas pasieks Dijuką (einam visi į lauką ir paleidžiam balionus).
Darius: Kadangi Dijukas yra dar labai mažas, ir nieko nemoka, jį reikės daug visokių dalykų išmokyt, ir daug ko parodyt, o tėveliai juk visko nesuspės tad kiekvienas turės ištraukti po pamokymą ir pasižadėti išmokyti,o kad pasižadėjimo nepamirštumėte paragaukite Dijuko košytės. Pirmieji ištrauksime mes. (Aš dalinu pasižadėjimus, Darius duoda paragauti košytės(širšių medaus)).
Greta: O tėveliai, be šių dviejų pasižadėjimų, turi dar kai ką pasižadėti savo sūneliui. Mes skaitysime jums prašymus, Dijaus vardu o jūs pakelkite dešinę ranką ir po kiekvieno pasižadėjimo ištarkite „Pasižadu“:
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautrus! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.
6. Man reikia paramos, kad galėčiau augti. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiam spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pats. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia “atostogų” be tėvų. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasinis vadovas. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.
Darius: Kaip matome, mūsų mažasisi Dijukas jau dabar yra labai protingas ir gabus, moka kaprizintis ir prašytis pas tėvelius ant rankų, ir dar daug įvairiausių dalykų. Taigi šiam berniukui tikrai užaugus reikės stoti į universitetą, o mokslas yra mokamas, taigi padėkime tėveliams sutaupyti ant universiteto.
Greta: Dėl to mes su krikštatėviu, išleidome laikraštuką, kuris yra tik vienintelis toks, ir yra leidžiamas vieną kartą per vaiko gyvenimą. Taigi jūs visi čia susirinkę turite unikalią galimybę įsigyti laikraštuką, ir taip padėti tėveliams sutaupyti ant universiteto. Laikraštuko kaina 2 litai, kas galite, įmeskite ir daugiau. Pirmiesiems laikraštukas dovanojamas tėveliams, ir seneliams.(taupyklė siunčiama ratu ir dalinamas laikraštukas).
Greta: Laikas bėga nenumaldomai greitai, atrodo mes tik dabar švenčiame Dijaus krikštynas, o ne už ilgo švęsime ir Dijaus pirmąjį gimtadienį, o vėliau ir 21 – ąjį. Bet turbūt ne visi galėsime dalyvauti šiame gimtadienyje, tad paprašysime visų svečių parašyti palinkėjimą 21 – ojo gimtadienio proga, kad šis mažas stebuklas galėtų perskaityti ir mus visus prisiminti.
Darius: O tėveliams įteikiame brendžio butelį, saugokite jį ir padovanokite savo sūnui 21 – ojo gimtadienio proga, o knygelę su palinkėjimais užkabinkite ant butelio.
Dekoju jums visoms uz gerus patarimus, sekmes.
Vaikas
Ruošiuosi krikštyti savo angeliuką,galvoju apie rugpjūti kažkur 
