Taip ir negimęs kūdikėlis (pas angeliukus) (Archyvas iki 2023.03.17)

«1 100 200 205207 210 350 500 Kitas »

2018.09.24 23:35 (prieš 8 m.)

Sveikos, jungiuosi ir as i jusu liudna, bet kupina vilties bureli. Pries savaite taip pat netekau savo dukrytes, pagimdziau jau negyva 32 sav. mergyte 😥. Viskas dar labai sviezia, atrodo, kad randiesi kazkur tarp zemes ir dangaus, kartais atrodo, kad tuoj tuoj pabusiu is baisaus sapno ir galesiu lengviau atsikvepti, bet deja, niekaip nepabundu 😔. Kas atsitiko kol kas neaisku, jokiu akivaizdziu zenklu kodel daktarai nepastebejo, laukiam tyrimu kito menesio gale. Viena ryta tiesiog pabudau, isleidau vyra su dukryte i darba ir darzeli, pati nusiprausiau, pavalgiau, dar kazka paveikiau ir supratau, kad lyg ir dar nejauciau jokiu judesiuku, bet ji pas mane buvo aktyviste vakarais, o diena mazokai judedavo, o gal ir pajausti sunkiau buvo kazka veikiant... bet pajudinus pilva, kiek spustelejus viena ar kita sona visada atsiliepdavo, spirdavo atgal, o ta ryta kiek bejudinau, kiek bemaigiau, niekas neatsiliepe. Supratau, kad blogai, bet kad taip blogai bus nesitikejau. Atrodo, kad visi blogumai jau praeoti sulig 22 savaite ir jau viskas ranka pasiekiama, net neisivaizdavau, kad tokiam termine gali taip nutikti, o se tau ir suzinojau paciu baisiausiu budu 😢. Dabar kai perskaiciau sia temute, suprantu, kad nesu isskirtine ir deja, bet taip nutinka tikrai per daznai. Ir daktaru klausiau ligoninej, kaip daznai su tuo susiduria, tai sake kiekviena savaite taip nutinka. Kazkas nesuvokiamo man. Dabar gyvenam mintimis, kad vel pavyktu kuo greiciau pastoti, bet bijau, kad taip gali ir nenutikti, o tada visai psichologiskai palusiu. Nes si savo angeliuka gaudem beveik du metus, o ir amzius jau ne tas, su kiekvienais metais rizikos vis dideja...
Ir i darba grizti labai nenoriu, tas irgi ziauriai slegia 😔
Dziugu skaityti laimingas istorijas, kad pavyksta pastoti, tikiuosi ir as greit sulauksiu stebuklo tik kaip reikes istverti tuos 9 men. neisprotejus, tai nelabai issivaizduoju.
Kaip greitai pastojote vel ir po kiek laiko pradejot bandyt? Gal naudojot kokius papildus ar pan., organizmui greiciau atstatyti?

linuciuxxx

Šarūnė 6 m. 11 mėn.

2018.09.25 00:08 (prieš 8 m.)

Na pas mane ir draugės penktadienį pasirodė, kad ir kaip jų nelaukiu...šansų ir taip mažai, kad jos nepasirodys. Joa būt fainiai, kad bent kalėdom neatsivilktų. Su kiekviena diena artėja, kai būtų mažytės pirmasis gimtadienis. Planuotis kaip matau ne man vienai sunkiai sekas, bet gal Kalėdom, bent galim tikėtis,

Nora

7 m. 4 mėn.

... angeliukas... 8 m. 7 mėn.

2018.09.25 00:10 (prieš 8 m.)

isel parašė:
Sveikos, jungiuosi ir as i jusu liudna, bet kupina vilties bureli. Pries savaite taip pat netekau savo dukrytes, pagimdziau jau negyva 32 sav. mergyte 😥. Viskas dar…

Po to kas atsitiko man, galvojau, kad mokėsiu paguost angeliukų mamas, kad žinosiu ką pasakyt, ka patart, bet... Supratau tik vieną, kad tai nepraeis, su tuo reikia išmokt gyvent... Vis dar mokaus, ir mokaus jau aštuntas mėnuo...
Aš po sūnelio praradimo labai norėjau vėl pastot kuo greičiau... Gydytojai visi rekomendavo palaukt pusę metų... Tad vyras mano ėmė ir atsipalaidavo🤭🤭 ir mano pilvelyje dabar jau 5 ar 6 savaitės gyvena žirniukas💚 tad va bandom siuo metu susidraugaut ir pratintis kurt naujus planus..... Kartais labai baisu, bet labai noriu tiket, kad viskas bus gerai, ir angeliukas atsiuntė mums sesutę arba broliuką 💙
Labai jus apkabinu ir linkiu neprarast tikejimo :uzjauciu: (kalba, kad po gimdymo kai jau pramuša tai tik spėk saugotis🤭🤭 netikejau, bet va patvirtinimas- užkibo iš pirmo karto🤭)

linuciuxxx

Šarūnė 6 m. 11 mėn.

2018.09.25 00:11 (prieš 8 m.)

Nuoširdžiausi sveikinimai, kurios jau gali supuoti, ir kurios gali džiaugtis laukimu😉😊

2018.09.25 00:15 (prieš 8 m.)

isel parašė:
Sveikos, jungiuosi ir as i jusu liudna, bet kupina vilties bureli. Pries savaite taip pat netekau savo dukrytes, pagimdziau jau negyva 32 sav. mergyte 😥. Viskas dar…

Sveikute, labai jus uzjauciu, kai tik pamatau sioje temoje nauja zinute net baisu isijungti paskaityti kas ten yra, labai liudna, kad cia musu vis daugeja, toks pazystamas jausmas apie judesiukus, as savo angeliuko netekau kai buvo beveik 39 savaites, puikiai jus suprantu ka jauciate, tik tas kas tai patyre gali suprasti jusu skausma, dydziausios stiprybes jums, dar galesite pabuti namuose, kuri laika, pasidomekite nepamenu tiksliai kiek laiko cia gaunasi, bet 2 menesiai tai tikrai jums bus, kadangi jus jau isejusi motinystes atostogu ar kaip ten jos vadinasi. Mes pradejome planuoti antra leliuka po 2 menesiu po netekties, kadangi visi tyrimai buvo geri, tai mums leido iskarto kita planuoti, o uzkybo mums lygiai po metu po netekties, netekau savo angeliuko 2017 metai 08-14, o pastojau 2018.08 men tai lygiai po metu mus aplanke mazas stebuklelis, daug asaru buvo iki to daug visko, bet pagaliau sulaukem naujo stebuklo, nors ir su didele baime, linkiu, kad jus kuo greiciau aplankytu naujas pilvelio gyventojas, ir tikiuosi suzinosite kodel jums taip nutiko, stiprybes dar karta jums,
2018.09.25 08:56 (prieš 8 m.)

Aciu uz palaikyma, reikes kazkaip ismokt guvent su tuo jausmu. Man lanai viska apsunkina ir dar tai, kad pieno daug gaminasi, vis po truputi nusitraukineju, bet viena kruti lyg skauda, lyg guzas darosi, bandau masazuot, bet kazin kaip dar bus. Kaip jums buvo su siais reikalais?
2018.09.25 09:05 (prieš 8 m.)

Kaip gera girdeti tokias jusu naujienas kuo didziausios sekmes, ramaus laukimo ir sekmingos pabaigos!
Kas nutiko jusu pirmam leliukui, nes jau visai finiso tiesioji buvo..

Lin-lin

8 m. 1 mėn.

2018.09.25 09:17 (prieš 8 m.)

isel parašė:
Aciu uz palaikyma, reikes kazkaip ismokt guvent su tuo jausmu. Man lanai viska apsunkina ir dar tai, kad pieno daug gaminasi, vis po truputi nusitraukineju, bet vie…

:zliumbiu: labai labai užjaučiu, nors žodžiai čia tikrai nepaguos, skausmas neišmatuojamas... bet gyvenimas vistiek tęsiasi, nors ir atrodo, kad jis kartu ir nutrūko, ir prasmės atrodo nelieka... bet reikia atsitiesti ir toliau žingsniuoti, iš naujo bandyti :uzjauciu:

ar jūs buvote lapkritinukų grupėje? nickas labai girdėtas, jeigu taip, tai vadinasi ten ir "matėmės"..

dėl pienuko, tai turi savaime praeiti, bet reikia krūtis laikyti taip, kad jos nebūtų laisvai (netabaluotų), kažką labai aptempto nešioti ir dieną ir naktį. jei blogiau darytųsi, reikėtų kreiptis į gydytoją, gal paskirtų vaistų stabdančių laktaciją.

2018.09.25 09:52 (prieš 8 m.)

Lin-lin parašė:
labai labai užjaučiu, nors žodžiai čia tikrai nepaguos, skausmas neišmatuojamas... bet gyvenimas vistiek tęsiasi, nors ir atrodo, k…

Aciu Lin-lin, taip buvau lapkritinuku grupej, pamenu ir as tave. Mazai ten rasiau, labiau skaitytoja buvau, nes per darbus laiko mazai buvo, planavau isejus i dekreta prisijungti ir bendraut, bet va kaip gavosi, 2 sav. dekrete tik pabuvau ir viskas
Visai pasileisti neleidzia dukryte, kuriai 6m, tad stengiuosi susiimti ir judeti pirmyn. Ji irgi labai isgyvena, nes labai lauke sesutes, o dar aplink ir kaimynu daug laukia antru vaikeliu ir darzelio grupej ka tik gime brolis vienam berniukui, labai gaila dukrytes, kad irgi tiek isgyvent turi.
2018.09.25 12:32 (prieš 8 m.)

isel parašė:
Aciu uz palaikyma, reikes kazkaip ismokt guvent su tuo jausmu. Man lanai viska apsunkina ir dar tai, kad pieno daug gaminasi, vis po truputi nusitraukineju, bet vie…

Man viskas ivyko olandijoje, kadangi cia gyvenam, tai man buvo israse pora tableciu, kad jai prades gamintis pienas, tada jas isgerciau. Nes yra juk dar sunkiau viska istverti jai dar piena nusitraukineti reikia po tokiu ivykiu.