2021.02.13 10:40 (prieš 5 m.)
zjuratezvikaite988 parašė:
Jisai,mano gyvenima taip sugriove,kad 2metus gydziaus po skirybu....Kaip tik atsistojau ant koju issiveze mano vaika ir net neleidzia su juo susisiekt.Galiu uz visk…
Na, asmeninė atsakomybė irgi nepakenktų. Vyrą pasirinkote jūs, turėti su juo vaikų pasirinkote jūs (tyčiukų ar netyčiukų, bet vaikai ne nuo žvilgsnio atsiranda, ypač du). Dabartinė sūnaus būklė didžiąja dalim yra jūsų atsakomybė, nes jūs su juo gyvenate ir jūsų nuotaikomis bei emocijomis jis persiima. Sąmoningumas ir vidinis darbas prasideda nuo atsakomybės prisiėmimo už savo gyvenimą, ne nuo kaltinimų. Jei leidžia pajamos, ieskočiau gero psichoterapeuto. Jei ne, konsultuočiausi įvairiais nemokamais būdais, domėčiausi, skaityčiau psichologinę literatūrą („Moterys, kurios myli per stipriai“, „Pykčio šokis“ ir tt.), bet žvilgsnio kryptis būtų aiški - aš pati, mano modeliai gyventi, kurti santykius, mano reakcijos, mano nesąmoningos nuostatos, jų atradimas ir peržiūrėjimas, ir pan.