Pas mus su sese vos pusantrų m. skirtumas, o bendro turim mažai, deja. Vaikystėj išvis didžiausios priešės ir konkurentės buvom, nors tėvai dėjo milžiniškas pastangas, jog draugautumėm. Visko visada po lygiai, visur kartu - stovyklos, būreliai... O mes kaip įmanydamos stengėmės atsiskirti, išsiskirti, turėti savo paslapčių, savo atskirų draugų ir pan. Mušdavomės iki kraujų, tiesiog neapkentėm viena kitos, nuolat viena kitai vis ko nors pavydėdavom. Labai daug kas priklauso tiesiog nuo vaikų charakterių, manau. Tėvai juk ir taip vienaip ar kitaip stengiasi, kad vaikai sutartų. Ne nuo jų čia priklauso viskas taip stipriai.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







