Dienosšviesa parašė:
Čia kita tema dėl tu kompiuteriniu žaidimu.. sake taip, aš priklausomas ir tai nepasikeis 🤷♀️
Toks Eckhart Tolle yra išskyręs tik 3 kelius, kaip galima susitvarkyti su netenkinančia situacija:
1. Pakeisti situaciją
2. Pakeisti savo požiūrį į situaciją
3. Išeiti iš situacijos
Pakeisti situaciją yra be galo sudėtinga - nes kito žmogaus nepakeisi, jei keistis jis nenori pats. Suprantama, kad kuomet skaudu, tai emocijos "išrėkiamos", tad moterys neretai dėl to ir gauna "isterikės" etiketę. Sunku, bet patartina ramiai išsakyti savo lūkesčius, skausmus ir nurodyti rezultatą, jei pokyčio nebus. Tam, kad kita pusė rimtai įvertintų ateitį, jeigu pokyčio nedarys. Jei rezultatas - išeiti iš situacijos (skirtis), tuomet sprendimas turėtų būti priimtas ir nusiteikimas turėtų būti tvirtas. Grasinimai gali suveikti, bet paprastai jie veikia neilgam ir situacija vėl grįžta į tas pačias vėžes.
Pakeisti savo požiūrį į situaciją - irgi nelengva, nes kartais tenka paminti savo vertybes, idealus, svajones. Tik čia jau daugiau įtakos turi pati moteris, nes keičia save, o ne kitą. Nepavykus pakeisti savęs - lieka, vėlgi, arba likti situacijoje ir "ėstis" arba iš jos išeiti (skirtis).
Visi esame žmonės, ne robotukai, todėl tokie sprendimai yra labai sunkūs. Logika gali sakyti viena, o emocijos - ką kita (nežinomos ateities baimė, finansinio pagrindo neturėjimas, prisirišimas prie savo vyro ir t.t.). Bet moteriai, mano galva, reikia, kiek įmanoma, būti nuosekliai. T.y., jei ryte isterikuojate, išpilate visą savo skausmą, vakare norite dėmesio, o kitą rytą vėl ta pati melodija, tai nesitikėkite, kad viskas pajudės gera linkme. Tai nei vaikams, nei vyrui, nei pačiai nesukuria "sveiko" mikroklimato šeimoje. Mano galva, derėtų pabandyti nusiraminti ir apgalvoti, kokį būdą rinktis - ar tikrai įmanoma pakeisti situaciją? O gal vis tik įmanoma pakeisti savo požiūrį? Jei ne - tai ar tikrai verta joje likti, gadinant sau sveikatą, vaikams vaikystę? Nes dauguma ligų juk "iš nervų" ir prilimpa, o neretai suaugę vaikai klausia "mama, kodėl nesiskyrei anksčiau? Kodėl mes turėjome matyti ir girdėti tuos barnius, rėkimus, ašaras?".
Keisti savo požiūrį ir priimti sprendimus gali būti labai nelenga vienai pačiai. Padėti gali psichologas - t.y., žmogus iš šalies, kuris nepatarinėdamas padeda suprasti elgesio ar emocijų priežastis, atrasti sprendimų variantus. Tik reikia nusiteikti kartais ir kelių metų terapijai, kol pačios požiūris į save, į šeimą, į vyrą ir tuos galimus sprendimus pasikeičia į norimą pusę. Viena ar pora konsultacijų tikrai nepadės šiame kelyje.
Geros kloties jums bet kuriuo atveju 🙏😉
Vaikas
