Forumas

Noriu pasidalinti savo patirtimi apie Kauno „Vilnelės“ darželį, kurį mano sūnus Emilis lankė nuo mažens. Kadangi dabar jis jau baigia darželį, noriu pagaliau išsakyti tai, kas ilgą laiką man, kaip mamai, kėlė nerimą.
Nuo pat pradžių buvau atkreipusi dėmesį į mokytojos Gražinos bendravimą. Vieną dieną ji pasisveikindavo, kitą – ne, ir susidarė įspūdis, kad jos bendravimas labai priklauso nuo nuotaikos.
Vėliau pradėjau pastebėti, kad mano sūnui dažnai tenka įvairūs darbai – šluoti, tvarkyti ir panašiai. Buvo sakoma, kad jam tai patinka ir kad jis gerus darbus daro. Tačiau man, kaip mamai, kartais susidarė visiškai kitoks įspūdis – atrodė, kad tai galėjo būti labiau kaip bausmė, o ne savanoriška veikla. Žinoma, negaliu žinoti, kokie buvo tikrieji motyvai, todėl tai yra mano, kaip mamos, matymas.
Tačiau labiausiai mane sukrėtė tai, kas nutiko likus maždaug pusei metų iki darželio pabaigos. Mano sūnus Emilis buvo apdraskytas net du kartus. Kai bandžiau aiškintis, kas įvyko, buvo sakoma, kad ne mokytoja jį apdraskė ir kad jis susipyko su draugu. Apie situaciją buvau informavusi ir darželio direktorę. Jos reakcija atrodė nustebusi, tačiau, mano akimis, tuo viskas ir pasibaigė.
Man, kaip mamai, skaudžiausia ne tik pats faktas, kad vaikas grįžo apdraskytas, bet ir tai, kad liko daug neatsakytų klausimų. Norėjosi daugiau aiškumo, nuoširdžios komunikacijos ir atsakomybės.
Pridedu Emilio nuotrauką, kad kitos mamos galėtų pačios matyti, apie kokią situaciją kalbu.
Linkiu, kad ateityje daugiau dėmesio būtų skiriama vaikų emociniam ir fiziniam saugumui bei pagarbiambendravimui su vaikais ir jų tėvais.