ievaomer parašė:
Susitarti iki oziuku. Kai psichuoja kalbos negelbeja. Ir tie, kuriu nesimato uz stalo, moka neblogai pasiauteti. Kazkokia kvailyste juos tuo metu pulti myluoti 
Aš nesuprantu, kaip jūs taip sugebat išverst savaip? Aš nesakiau niekada, kad kai vaikas "psichuoja", jį reikia pult myluot. Jis neturi būti paliktas "ramybėj", o turi būt paaiškinta, kad jis suprastas ir girdimas, kas tos emocijos, kurias jis tuo metu jaučia ir t.t. Vietoj ignoravimo turi būt pokalbis.
Jusia parašė:
Ir vel... apie ka ir kalbu, jus manes nemaciu nezinot kaip as auginu vaika, koks jis, o mene zeminat, tai nei mandagu nei padoru ;) as dar kart kartoju, nemusu savo…
Ar minėjau kur, kad vaikui negalima sakyt "ne"? Pati tokios politikos nesilaikiau ir dabar nesilaikau, nes yra dalykų, kurių tiesiog negalima. Mūsų namuose tai labai dažnas žodis, tačiau jis visad sakomas ramia tonacija ir su ilga litanija po jo. Vaiko palikimas vyrui ir ignoravimas yra nė iš tolo nepanašūs. Nesuprantu, kodėl tai išvis paminėjot. Aš į dušą vaiko irgi nesivedu 
nematau, kas čia jus gali žeist 
Dėl gaminimo nematau bėdos. Jis atsistumia kėdę, gaminam kartu. Nes daržoves pjaustom kartu, nes jis nori. Tai negi kalt per nagus, kai vaikas iniciatyvą rodo? Pamaišo kokius svogūnus kepančius, pažiūri, kaip bulvės verda. Viskas su priežiura, šalia kuris nors visad stovim. Gal todėl niekad nebijojau, kad jis uždės rankas ant vyryklės ar nusiplikys, nes jam viskas leidžiama su sąlyga, kad mes prieš tai turim būti informuoti. Tas pats su buvimu ne namie. Jei jis nori eiti kur nors, kur pakankamai pavojinga vienam, paprasčiausiai ateina ir pasako, kad eikim, aš labai noriu pažiūrėt. Aptartos sąlygos ir jų prašau laikytis. Būna kartais, kad pasielgia nepagalvojęs, bet tada tiesiog paaiškinu, kodėl elgtis kitaip jam kol kas dar neleidžiama. Jei pasileidžia gatvės link, visad sugavus paaiškinu, kuo tai gali baigtis. Daugiau lyg ir nepasitaiko. Bent jau paskutiniu metu. Vaikas yra mažas žmogus, kuris viską supranta, jei tai sakoma kaip žmogui ir su juo elgiamasi kaip su sau lygiu. Su jais galima susitarti. Klausimas tik, ar norasyra. Man patinka, kai vaikas manęs atsiklausia ir atsiliepia šaukiamas, o ne kaip šunelis nuo lenciūgo lekia ir neatsisuka net kai ant jo rėkiama.
TV
