esu tik moteris,nuklydusi nuo baltu aviu bandos ir ieskanti kelio atgal.pasiklydau tarp gyvenimo vingiu ir takeliu.jauciu neapsakoma kaltes jauma.kada tai uzgime?turbut nesenai,dar pries dukrytei ateinant i si pasauli.visada buvau ir stengiausi vadovautis tiesos ir gerio keliais,taciau pries daugiau nei metus susipainiojau kas teisinga ir kas ne.pasiklydau savo minciu miske ir toliau skestu jame.nerandu as jame sviesos tik retkarciais prabegant sviesos spinduleli.niuru ir salta man jame,noriu susirasti dreve,susisukti i kamuoliuka ir tunoti kol vetra isisukus israus medziu tankyme ir vel as rasiu kelia i avyciu banda.
kalte mane slegia del Viespaciui duotu izadu ir mazo berniuko,kuris spindinciom akutem laukia tecio.matau vaizda,kaip mazylis zaidzia ir vis atsisuka,tikedamas uz tvoros isvysti teti.taciau deje...tetis nusisuko,tetis tik retsykiais uzsuks,pasiziureti kaip jo sunelia auga,tik retsykiais paims ant ranku mazyli ir priglaus ir kartais paspardys kamuoli drauge.
apgavau Dievuli savo,nusizengiau labai.prizadejau vyra savo myleti ir gerbti o gavosi atvirksciai.
skauda sirdi uz sias nuodemes mano.kas diena tik ir tegalvoju api tai.ar ateis diena kada busiu isvaduota nuo minciu ir kaltes.
pamilau ta,ko turbut nebuvo lemta myleti.o dabar skaudziai mokam mes abu.taciau nelindau kur man nepriklause,nedraskiau as seimos.kiek zinau jie abu kentejo nuo nesantarves ir nemeiles,nuo skandalu ir saltu atstumtu naktu.daznai ten liejos asaros surios ir skyres taikes jie abu,kol tycia ar netycia atsiradau as.
filosofai sako jog niekas nevyksta sau.mes jau gime turim eiti sita kelia kuris mum skirtas,tik musu sielos renkasi kaip tai padarysim geruoju ar bloguoju.
stai ir as apturejus didi skausma del vyro santuokinio,isdavystes,skyriausi su juo.
mano laimei radau zmoguti,kuris irgi tuo paciu metu skyresi su zmona.tad padejome vienas kitam istverti si mesla.jo zmona isvyko su suneliu ir neaisku ar kada jis isvys mazyli,o as mintim ir siela issiskyriau su savuoju vyru.taip zingsnis po zingsnio ejo laikas ir nuotaikos tapo daug geresnes.smagu buvo kartu,bet "musu"laimei ipusejus praeities seselis smestelejo.
suzinojus jog jos vyras ima tapti laimingas,parsigarbina jo zmona.su pykciu ir trenksmu izengia i "musu roju" ir suplasdejusios pradeti sirdys uzsisalde vel.ji nori savo vyro,nori su juo vel gyvent.o as tik,kaip ji sake"siuksle"kuri nieko nesupranta.
apsipyliau asaromis,skauda vel begalo.masciau kelias dienas,vedes vyras ir nebaiges skirtis su zmona kalbino mane,prase nenutraukti"musu"nors gerai dar ir nebuvo to bendravimo.o as dvejojau...nenorejau kistis ten kur trecias nereikalingas.aiskinau jam jog pati nuo skausmo liuno dar neislipau iki galo.ryzausi nebebendrauti daugiau su juo,taciau ivyko viskas atvirksciai.
mano tyla nutrauke jo zmonos izeidinejimai,mano buvusiam vyrui siustos sms jog as turiu meiluzi,man sms jog esu "k"ir voliojuosi su bet kuo,darbe apsmeize pries visus bendradarbius ir valdia,jog trynuosi su jos vyru jau senai.kad jis meta ja del manes.
o dangau,kaip atsimenu net siurpas eina...net mintyse sau kartojau jog isgyvenu- dvigubas skirybas.
taciau sirdyje zinau kokia esu,nebijojau nieko ir drasiai ejau per gyvenima.klupdavau nuo staigmenu jo zmonos bet ejau toliau pirmyn.nesigyniau ir nesiteisinau,nes nesijauciau purvina.
po tokiu ispuoliu susiradau as ji,paklausiau ko tu nori?atsakymas buvo nedrasus ir tyliai pasakytas"buti su tavimi"
nuo tos akimirkos mes tapome sioje kovoje kaip vienas.
ji ir toliau mus izeidinejo,grasino uzmust mane.bet skaudziausia ne tai,labiausia gaila mazo kudikelio ju.mazas berniukas kuris nieko nesuprato arba viska daug greiciau suprato.motina ji veldavo i konfliktus,tasydavo su savimi kai pas buvusi vyra vaziuodavo seip pasidraskyti.berniukas viska matydavo.kaip dabar atsimenu kai mane ji uzpuole,mazos rankytes isikibusios i mama ir akytes asarotos pilnos baimes.
paklausiau as jos kodel tampai vaikuti?o ji- TU KALTA.va nuo tada turbut ir verkia mano sirdis del mazo berniuko.
taciau cia ne galas.vis skambina meluodama mums apie berniuka.kad jis ligonineje guli,tai kad jis be samones guli tai kad mano draugas jam netevas jau ir daug kitu istoriju.mums tai skausminga,o ypac draugui,nes jis ne uz ka nenori atsisakyti sunelio,o ji vis vercia ir tikina ji koks jis tevas kas "k"pasirinko o ne vaikeli.
nors gyvenimas ziaurus turim toliau eiti,skatinu branguji lankyti sunu ir stengiuosi palaikyti ji nuo nauju jo x intrigu.
o as turiu maza vilti jog paugejes mazasis nors trumpam apsilankys pas mus,o as galesiu paimti jo rankytes ir ziuredama i akute jam istarti nuo musu triju"ATLEISK MUMS"
sitie zodziai rasyti katik,netaisyti ir nekoreguoti,turbut daug klaidu,taciau nenoriu taisyti nieko nes tai ka parasiau isliejau savo skausma.
aciu uz perziurejimus
Vaikas
