Įžymusis seklys Šerlokas Holmsas ypatingai mėgo rūkyti savo pypkę. O tai labai nepatiko jo ištikimam bendražygiui - daktarui Vatsonui. Ir nusprendė p. Vatsonas atpratinti savo garsųjį draugą nuo rūkymo. Tik kaip? Nežinodamas ko griebtis, jis paėmė p. Holmso pypkę ir jos galiuką įkišo sau į subinę. Pypkę padėjo į įprastą vietą.. Vakare Šerlokas Holmsas, lyg niekur nieko, surūkė savo taip mėgiamą pypkutę. Daktaras Vatsonas pagalvojo, kad per mažai buvo susikišęs, todėl jis šią procedūrą pakartojo dar kartą, tik šį kartą pypkę sukišo giliau ir truputį ilgiau pasukiojo. Vakare p. Holmsas ir vėl, lyg niekur nieko, rūkė.. Trečią kartą vėl pasikartojo tas pats!..
Ir štai, jau praėjo du metai, o Šerlokas Holmsas kaip rūkė, taip ir rūko. Tačiau daktaras Vatsonas be pypkutės jau nebegali...








