xaciux parašė:
nu jo kai jau noresiu nueisiu ir pasiklausiu gal nereiks tu puses metu laukt bet db kaskaip dingo noras matyt ta baime...
svarbiausa atsigaut emociskai...
xaciux parašė:
nu jo kai jau noresiu nueisiu ir pasiklausiu gal nereiks tu puses metu laukt bet db kaskaip dingo noras matyt ta baime...
svarbiausa atsigaut emociskai...
Kaip man mano gine aiskino, kad fiziologiskai, jei viskas tvarkoj po persileidimo, tai galima jau tik sulaukus menesiniu, bet psichologiskai reikia laiko irgi... Tai va kiekvienas vis skirtingai reaguoja, vienas maetus sielvartauja, kitas - savaite....
TAi man, rods, kad tas laikas labiau nuo taves ir priklauso...
O siaip viskas bus gerai
gutiera parašė:
Kaip man mano gine aiskino, kad fiziologiskai, jei viskas tvarkoj po persileidimo, tai galima jau tik sulaukus menesiniu, bet psichologiskai reikia laiko irgi... Tai va kiekvienas vis skirtingai reaguoja, vienas maetus sielvartauja, kitas - savaite....
TAi man, rods, kad tas laikas labiau nuo taves ir priklauso...
O siaip viskas bus gerai![]()
Sakot, cia del psichologines busenos? As labai verkiau, net labai, po operacijos dar tris dienas laike, visas ir praverkiau, nustot buvo sunku, gal todel ir pasake, kad pusmeti laukt
Bet pastojau tuo paciu metu, kaip ir ta, kuri praradau, atirai pasakius, tas skausmas ilgai islieka, ir tik kai pastojau, su vyru daug kalbejom, kad greiciausiai cia tas pats kudikelis atejo pas mus, nes mate, kaip mes sunkiai isgyvenom netekti...
na mes taipat labai pergyvenom ,verkdavau kasdien,jauciaus tragiskai kaltinau save,bet oo kurio laiko uzsimirsta tas skausmas ir gyveni toliau,nors visada sirdi nesiojies ir prisimeni kaip buvo sunku,bet jau nebetaipa audringai reaguojam..kai pastojau antra karta begalo bijojau,turejau gersianti persileidima,buvo begalo sunku,bet aciu D iskas baigesi gerai. tad stiprybes.
11 testuotojų vertinimai
22 testuotojų vertinimai
12 testuotojų vertinimai