PalaimintaMAMA parašė:
Ai, matot, aš jau esu mačiusi jos bėdas..jau rašė dėl miegojimo rankose.. Tad aš dėl to ir sakau, kad bandyta jos.. Aš tai kreipiausi ir į Miego pelytes. Tai po vis…
Apie miegojima ant ranku labai gerai parasete, kad vaikui reikia artumo. Man visa vaiko kabejima ant papo (syki kabejo 8 val), buvima ant ranku ir kitokios formos artumo poreiki labai i galva sustate supratimas, kad tai yra jo poreikis. Toks pats, kaip kvepuot, valgyt, kakot, verkt, beje, irgi. Nesijauciau jam nei tarnaite, nei soske, nei migdukas ar dar kitaip, tiesiog galvoje buvo suvokimas, kad jam manes REIKIA. Ir tada gerumas atejo i dusia, negaliu net raiskiai pasakyti - pasaulyje yra zmogus, kuriam manes reikia kaip oro. Priemiau tai kaip galimybe ir kaip dovana. Ir tas vede pirmyn. Tada nustojau laukti, kada baigsis, ir dziaugiausi, kad tebesitesia. Dabar jau viskas - mamyte, pasitrauk, as pats, man taves nereikia, noriu pabuti vienas. Na ir ka, praryju karteli, suteikiu siam zmogui erdves ir bandau dziaugtis kitais dalykais - kad auga savarankiskas, kad zino, ko nori, kad zino, jog prireikus mama visada bus salia.
Tai kazkas sioje temoje tikrai tiksliai autores paklause - o kokie buvo tie lukesciai, ko is tiesu tikejaisi? Mano lukesciai buvo pasirupinti zmogumi ir jam suteikti viska, kas mano galiose. Be herojizmo, be isciustytu namu, kazko atsisakant, bet kazka tuo paciu atrandant.
Ir cia jau visai ne jums, bet kad pradejau, tai pridesiu. Viena drauge pyksta, kad niekas jai nesake, kaip bus sunku tapus tevais. Visos pasakojo tik sviesia motinystes puse. Tai, pamenu, tikrai bandziau sakyt, kad grius planai, kad gali nemiegoti lovytej, kad su vyru galesit susiesti lygioj vietoj, kad gyvenimas gali apsiverst aukstyn kojom. Ir pamenu, kaip ji sake, ne ne ne, negasdinkit, o pas mus gal bus kitaip. Dabar jai to neprimenu, nes gal ji tiesiog turejo savu lukesciu, pusiau klause, pusiau atmete ta informacija ir dabar gal net to neprsimena. Ir tas turbut normalu. Palaikau, kiek galiu ir bandau ikvepti atrasti dziaugsmo dabartyje.