Motinystė - ne man

2 3 5 Kitas »

Spitfire

Saulius 4 m. 5 mėn.

Vytautas 6 m. 6 mėn.

2023.01.30 14:29 (prieš 2 m.)

Gal klaikiai skambės, bet susilaukusi vaikų supratau, kad motinystė ne man. Nejaučiu jokio malonumo būdama su vaikais, stengiuosi, kad kiekviena diena praeitų kuo greičiau.
Turiu du vaikus, tarp kurių yra dviejų metų skirtumas. Vyresnysis lanko darželį, su jaunesniuoju kol kas esu namie.
Gimė natūraliai, neturėjau jokių nėštumo, gimdymo, žindymo ar nujunkymo problemų. Santykiai su vyru geri, po darbo įsitraukia į vaikų auginimą ir namų ruošą. Reikalui esant artimieji padeda, finansinių sunkumų nėra.
Kaip bebūtų, auginant vaikus jaučiu visišką tuštumą. Toks jausmas, kad veltui daug metų studijavau, dirbau, nes visus tuos įgūdžius tiesiog nuleidau į klozetą augindama vaikus. Realiai man visiškai nėra įdomu, visada jaučiuosi pavargusi, įsitempusi, nelaiminga ir laukiu kiekvienos dienos pabaigos.
Vaikai sveiki, prižiūrėti, skiriu jiems laiko, domiuosi auklėjimo aktualijomis. Kaip bebūtų visiškai nejaučiu jokio džiaugsmo. Kai jie ko nors išmoksta džiaugiuosi ne dėl jų, o kad man mažiau reikia su jais gaišti.
Labai džiaugiuosi laiku be jų, bet grįžus suima kažkoks netgi įsiutis, kad vėl reikia būti mamos rolėje.
Jaučiuosi tuščia skardinė, bevertė, praradusi visus įgūdžius funkcionuoti suaugusių žmonių pasaulyje. Bijau ieškoti darbo (nebetenkina kaip reformavosi vieta kur dirbau), kadangi nebematau savo vertės darbo rinkoje, o jau greitai VPA baigsis. Jaučiuosi nevykėlė parardusi finansinę nepriklausomybę (išmokas gauna vyras dėl didesnių pinigų). Per vaikus apleidau savo aktyvius hobius, o ir laisvalaikis bei atostogos su jais yra veikiau vargas, nei malonumas.
Ar yra daugiau mamų, kurios tik susilaukusios vaikų suprato, kad čia visiškai ne jų rogės? Kaip su tuo susitvarkėte? Kartais dėl to pratrūkstu, vyras teigia, kad seniau nebuvau tokia choleriška. Nesinori, kad vaikai justų to mano tuštumo ir nelaimingumo pasėkmes.

Nyana

Jaunėlis 6 m. 2 mėn.

Vidurinėlis 7 m. 4 mėn.

Dičkis 15 m. 9 mėn.

2023.01.30 14:41 (prieš 2 m.)

Žinot, kažkas panašaus turbūt daugumai būna, kai vaikai maži. Ypač, kai jų ne vienas. Kai gimė pirmas sūnus, jautėsi lyg depresija, kad nesugebu nieko, nors realiai viskas buvo gerai. Vaikas praaugo, pradėjo eiti į pirmą klasę, viskas susitvarkė, pradėjau mėgautis kiekviena diena. Po to gimė antras vaikas, po metų trečias ir realiai vėl užplūdo tie jausmai. Nuolat esu pavargusi, be nuotaikos, vis galvoju, va, baigiau mokslus, turėjau gerą darbą, o dabar štilis. Namai, vaikai, daugiau nieko. Norisi grįžti į darbą, bet darželinukai dažnai serga, vyras dirba ne Lietuvoje, o samdyti auklę būtų per brangu. Taip ir judam. Tiesiog suvokiu, kad kitaip nebus. Reikia išlaukti. Viskas praeis kažkada.🙂

Spitfire

Saulius 4 m. 5 mėn.

Vytautas 6 m. 6 mėn.

2023.01.30 14:45 (prieš 2 m.)

Nyana parašė:
Žinot, kažkas panašaus turbūt daugumai būna, kai vaikai maži. Ypač, kai jų ne vienas. Kai gimė pirmas sūnus, jautėsi lyg depresija, kad nesugebu nieko, nors realiai…

Man gal dar prisideda prie tos tuštumos, kad iki vaikų santuokoje su vyru jautėmės lygiaverčiai, o jis tuo tarpu ir mus išlaiko, ir karjeroje kyla, ir su suaugusiais žmonėmis prasminfus darbus dirba. Aš tuos keturis metus, praktiškai vegetuoju. Su vuenu vaiku dar pastudijavau, bet su dviem be buities niekam laiko ir jėgų nebelieka. Kažkokia visiška tuštuma.

Vilnoja

2 m. 10 mėn.

2023.01.30 14:46 (prieš 2 m.)

Kadangi man irgi būti namų šeimininke nepatinka, po pirmo vaiko po metų grįžau į darbus pilnu pajėgumu ir karjeroje ėmė sektis dar labiau. 4-5 metus padirbusi va laukiuosi antro, ir žinau kad jau po truputį grįšiu dirbti po 4-5mėn ir net ir dabar mokausi vis, turiu pavienių darbų.

Nes būti tik mama man nepatinka visiškai.
Aš tada jaučiuosi nerealizuojanti savęs ir max nelaiminga.
O kai turiu darbų ir vaiko auginimas atrodo daug paprastesnis ir lengvesnis, dėmėsio skiriu labai daug, visos atostogos ir laisvalaikis kartu.

Manau tieisog užsisedėjot laaaaabai per ilgai VPA ypač jei du iš eilės, gi tiek niekas nevertė, ar vertė būti vien namuose?

Grįšit į darbus, mokslus, karjerą, atsigausit! O atgauti kvalifikaciją tikrai įmanoma 🙂

Kalbėjau su psichologais apie tai, tai netinka tokio charakterio ir asmenybių žmonėms užsidaryti tarp 4 sienų.

Šiaip, jei norisi dirbt nesedėt VPA, eikit , dirbkit..Yra auklės, privatūs darželiai. Į ką mažiausiai reiktų kreipti dėmėsį tai į aplinkos spaudimą ir kitų nuomonę sedėt namuose.

Lelituke

Rokas 4 m. 1 mėn.

Goda 6 m. 5 mėn.

2023.01.30 14:48 (prieš 2 m.)

Iš to ką perskaičiau, kaip rūpinatės vaikais, tai motinystė tikrai jums, tiesiog pametėt save, esat pervargus todėl kamuoja tokie jausmai ir mintys. Esu tokiose pat rogėse kaip jūs. Kiekvieną dieną aplanko mintys ko man tų vaikų reikėjo? Kad čia didžiausia mano klaida... Pasėdžiu ramiai, vaikai užmiega ir vėl gerai. Dabar po truputį vaikai jau pažaidžia kartu dėl ko labai džiugu.
O grįžt į darbą ir aš bijau. Per 5 metus viskas labai pasikeitė, bus kaip naujas darbas tik pora senų kolegių likę. O šiaip sunkiausias darbas pasaulyje yra būti mama. Tai nieko keisto, kad vusokių minčių aplanko, bet susiimi ir eini toliau.
Šiaip jeigu trūksta išsikalbėjimo siūlau nueit pas psichologą. Pati buvau, labai padėjo.

Laurute90

2 m. 8 mėn.

5 m. 5 mėn.

2023.01.30 14:54 (prieš 2 m.)

Normalu jaustis negerai, kai turite du mažus vaikus ir esate atsiribojusi nuo savo karjerinio tobulėjimo ir laisvalaikio. Ypač jei jums to trūksta. Gal yra galimybių bent kažkur įterpti hobius ar darbą? Gal galite su vyru susiderinti tvarkaraštį arba iš artimųjų kas pažiūrėtų vaiką? Atsigautumėte, skirtumėte laiką sau, tai ir su vaikais jaustumėtes visai kitaip tada. Manau problema ne tame, kad motinystė ne jums, o tame, kad per daug rutiniškumo dienoje ir savo poreikių ignoravimo.

Spitfire

Saulius 4 m. 5 mėn.

Vytautas 6 m. 6 mėn.

2023.01.30 15:07 (prieš 2 m.)

Vilnoja parašė:
Kadangi man irgi būti namų šeimininke nepatinka, po pirmo vaiko po metų grįžau į darbus pilnu pajėgumu ir karjeroje ėmė sektis dar labiau. 4-5 metus padirbusi va la…

Dėkui už pozityvo pliūpsnį! Na val gal buvo kažkokios mano lizdo sukimo nuotaikos užėję (persikraustėme į provinciją iš Vilniaus) prieš susilaukiant vaikų, kad arti seneliai būtų, turėtume kiemą, sodą ir pan. Paskui susilaukus pirmo vaiko, atrodė, kad jei grįšiu į darbą antram vaiko auginimui nebepasiryšiu (nes reikia nutraukto darbus, darbdaviui vargas ir pan.), paskui ir užsisėdėjau su antru, nes kol vaikus auginau pasikeitė darbk pabūdis ir nebesinori į jį grįžti, o vaikui į darželį turime vietą tik nuo rudens. Tai spėju reikalas pribrendo su psichologu pasišnekėti, nes identitetas ir pasitikėjimas savimi per tą laiką visiškai išsigaravo. Šiaip labai ačiū, kiek susiimti padėjote!

Vilnoja

2 m. 10 mėn.

2023.01.30 15:18 (prieš 2 m.)

Spitfire parašė:
Dėkui už pozityvo pliūpsnį! Na val gal buvo kažkokios mano lizdo sukimo nuotaikos užėję (persikraustėme į provinciją iš Vilniaus) prieš susilaukiant vaikų, kad arti…

Nėra už ką!
Sėkmės!

O iki rudens puiki proga pabandyti kitą kokį dabelį susirast kad ir 0.25 etato kad save realizuoti!

Visos labai skirtingos , ne visoms tinka būti namuose.

Ir nieko čia tokio ar nenormalaus.
Laiminga mama= laimingi vaikai.

Psichologą tikrai rekomenduoju padės susidėliot ką toliau galvoje ir gyvenime.

Nuomone

3 m. 1 mėn.

Mergaitė 9 m. 6 mėn.

2023.01.30 15:56 (prieš 2 m.)

Perskaiciau ir komentaru ir kilo klausimas - o kodel moterys turi po 2, 3 vaikus, jeigu motinyste ir vaikai ne jom? Tiesiog idomu.
Ar ta supratot tik atsiradus antram ar treciam vaikui? Ar tiesiog reikejo, nes reikia daugiau?

2023.01.30 16:00 (prieš 2 m.)

Kartais turbūt taip jaučiamės visos 🙈 Svarbu, kad tai netaptų nuolatine būsena. Verta atrasti džiaugsmo, dėkingumo kiekvienoje dienoje. Turim sveikus vaikus, gerus vyrus, šiltus namus. Ir asmeninių svajonių, kurios dar šiek tiek ir bus ranka pasiekiamos 🙂 O kai ką įmanoma nuveikti ir šiandien, geriau pasiplanavus ar labiau panorėjus 🙈 Pastebėjau, kaip taisyklė, kuo labiau savęs gailiu, tuo labiau suvargusi jaučiuosi 🙈 Ps, man irgi pasirodė, kad esate šauni mama 🙂👍

9