Natūralus gimdymas turint panikos atakas ir nerimo sutrikimą

12 3 Kitas »

MiegoDeive

2024.05.31 03:53 (prieš 1 m.)

Sveikos, esu nauja šiame forume. Laukiuosi sendien ligiai 12 sav. Man 23 metai su sveikata problemu neturiu, bet psihologiniu turiu jau senokai nerimo ir panikos sutrikima, siuo metu vaistu nebevartoju nes norisi nestuma isgyventi kuo sveikiau, buna visko visokiu jausmu ir del turimu bedu ir del jormonu sutrikusiu nestumo metu. Vis galvoju keliauti pas psihiatra del pažimos cezario pjuviui esu girdejusi jog tai imanoma. Nesupraskit neteisingai noreciau gimdyti pati, bet jeigu patirciau stipru panikos priepoli viduri gimdimo nesuprasciau kas darosi raminamuju tikrai negauciau, ir manau jog dar labiau pakenkciau kudikiu, nei darydama cezari. Ar yra mamyčiu kurios turejo panašiu bedu ?
Auganti Kartu

2024.05.31 04:10 (prieš 1 m.)

Kvietkelis parašė:
Sveikos, esu nauja šiame forume. Laukiuosi sendien ligiai 12 sav. Man 23 metai su sveikata problemu neturiu, bet psihologiniu turiu jau senokai nerimo ir panikos su…

Darytis Cezario pjūvį ar ne, spręsti Jums, bet panikos atakos ir natūralus gimdymas niekaip nesusiję ir vienas kitam įtakos nedaro. Asmeniškai sunkiai įsivaizduoju, kad gimdymo metu prasidėtų panikos ataka, bet, net jei, kas nutiks? Kuo pakenks kūdikiui? Jei jau tapsite visai neadekvati (kuo abejoju), fiziškai laikys ar pan. Gimdymas vyksta be valios pastangų, tad pagimdysite ar su panikos ataka, ar be jos Aš asmeniškai nesu prieš Cezario pjūvį, bet rinktis jį vien dėl panikos atakų atrodo keista. Ir šiaip dabar tos moterys to natūralaus gimdymo bijo kaip velnias kryžiaus. Natūralus dalykas ir nėra ten taip baisu, kaip įsivaizduojama iki gimdymo.

3

GintareSK

Kamilė Kotryna 1 m. 8 mėn.

2024.05.31 06:33 (prieš 1 m.)

Dar būdama nėščia labai bijojau natūralaus gimdymo ir rimtai galvojau apie cezario pjūvį. Bet atėjo laikas ir pagimdžiau. Į ligoninę nuvažiavau jau su 7 cm atsivėrimu, tai pagimdžiau dar ir be epidūro. Ir... Nebuvo taip baisu kaip įsivaizdavau! Bet būdama jaunesnė esu turėjusi bėdų su panikos priepuoliais ir įsivaizduoju kad gimdymas gali sukelti tokį priepuolį, jei nuvažiuosite gimdyti jausdamasi tam psichologiškai nepasiruošusi. Labai daug kas priklauso nuo jūsų požiūrio ir nuo gimdymą priimančio personalo, jų kantrybės ir palaikymo. Jūsų nėštumas dar labai ankstyvas, turite daug laiko. Manau, kad pažymos kol kas dar niekas tikrai nerašys. Galbūt Jums būtų verta pirmiausia padirbėti su psichologu, kuris padėtų pasiruošti ne tik būsimam gimdymui, bet ir pirmoms savaitėms su kūdikiu. Asmeniškai man tas pirmas mėnuo psichologiškai ir fiziškai buvo daug sunkesnis nei pats gimdymas. Na o jei artėjant pabaigai vistiek galvosite, kad cezaris yra Jums būtinai reikalingas, tuomet čia yra Jūsų pasirinkimas. Vaikelis vienaip ar kitaip vistiek ateis į pasaulį, svarbiausia būti pasiruošus juo pasirūpinti po to

Sharlote

Nojus 6 m. 1 mėn.

Tėja 11 m. 1 mėn.

2024.05.31 13:09 (prieš 1 m.)

Kvietkelis parašė:
Sveikos, esu nauja šiame forume. Laukiuosi sendien ligiai 12 sav. Man 23 metai su sveikata problemu neturiu, bet psihologiniu turiu jau senokai nerimo ir panikos su…

Moteris net budama komoje pati pagimdo. Palikite praeityje tas panikos atakas, pasakykite sau,jog ju daugiau nebebus ir pasimegaukite siuo gyvenimo etapu.

Ater

E 2 m. 4 mėn.

M 4 m. 3 mėn.

2024.05.31 13:26 (prieš 1 m.)

Sharlote parašė:
Moteris net budama komoje pati pagimdo. Palikite praeityje tas panikos atakas, pasakykite sau,jog ju daugiau nebebus ir pasimegaukite siuo gyvenimo etapu.

Ar esate turėjusi panikos ataką? Nes tai, ką patariate su realybe nelabai derinasi.

Atsakant į temos klausimą, turiu artimą draugę su panikos atakomis, pagimdė pati, sėkmingai, lengvai, be epidūro. BET ji pati labai norėjo natūralaus gimdymo, daug ruošėsi psichologiškai (seminarai ir pan.), turėjo didelį vyro įsitraukimą.
Jūs dar turite daug laiko, gal apsigalvosite, o gal ne. Ir viskas su tuo gerai. Tikrai nereikia savęs kažkaip laužyti. Jeigu ir nuspręsite CP, tai niekuo ne blogesnis būdas vaikui ateiti į šį pasaulį. Tiesa, mamai atsigauti fiziškai sunkiau. Bet jūsų psichologinė sveikata labai svarbi!

Milkyway2

2 m. 10 mėn.

2024.05.31 16:41 (prieš 1 m.)

Turėdavau jaunystėje panikos atakas, bet įdėjus daug terapinio darbo ir suvokus trigerius, jas sustabdžiau. Klausimas yra, ar žinote kas jus trigerina? Mane labiausiai - nežinia. Norėjau natūralaus nemedikamentinio gimdymo, todėl prieš gimdymą labai stipriai ruošiau kūną (min. 10000 žingsnių dienoje iki pat gimdymo dienos, joga, baseinas irgi iki pat gimdymo dienos, tiesą pasakius pradėjau sąrėmiauti jogoje, labai padėjo šitas sutapimas, nes gerai prasikvėpavau ir pasidariau pratimus dubens dugnui), išstudijavau visą gimdymo procesą nuo iki, praklausėm daug paskaitų su vyru, apvažiavom daug gimdyklų, kad surastumėm, kuri mums morališkai tinkamiausia ir saugiausia, taip pat samdėm dulą, kuri mus lydėjo prieš/per ir po gimdymo. Tiesą pasakius, buvau tokia pasiruošus, kad turbūt pati viena galėjau išsitraukt tą vaiką ;D Visas šitas žinojimas nuramino mane ir išėmė visus nerimus iš galvos, todėl gimdžiau ramiai, visiškoje darnoje su savo galva ir kūnu, taip pat padėjo, kad prasąrėmiavau praktiškai visą laiką saugioje aplinkoje - jogoje ir paskui namie, į ligoninę atvykau su 8 cm. ir pagimdžiau per dvi valandas, taip, kaip ir norėjau. Gimdymas nėra baisus pats iš savęs, tinkamai pasiruošus, galima jį padaryti netgi svajonių gimdymu;)

Rutakita

Berniukas 2 m. 1 mėn.

4 m. 7 mėn.

2024.05.31 21:41 (prieš 1 m.)

Aš du vaikučius turiu, prieluoliukai prasidėjo metai iki gimstant pirmam vaikučiui, man bent gimdymas neįtakojo priepuolio, visai kitos emocijos važiuojant į ligoninę buvo, o prasidėjus gimdymui net minties apie jokias panikos atakas nebuvo. Nes visko ir taip daug vyksta. Pirmas vaikas su cp antras natūraliai, tai mano patirtis tokia, kad kai jau gimdai tai gimdai, priepuolio manau panikos net negali būt nes per skausmą jam tiesiog vietos nėra. Jeigu autorė nenori ir bijo gimdyt tai negimdyk, pasidaryk susitarus planinį cp ir nesuk galvos, aš nenorėčiau daugiau pati gimdyt, cp man daug geriau buvo, po gimdymo psichologiškai tikrai sunkiau atsistatyt buvo, jeigu jau autorė sunkiai dabar su jausmais valdos, tai po gimdymo lengviau nepasidarys, take the easy way. Nes pagimdyt tai pagimdyt, o kai pagimdai kaip būna nieks nekalba...

Auganti Kartu

2024.06.01 04:45 (prieš 1 m.)

Milkyway2 parašė:
Turėdavau jaunystėje panikos atakas, bet įdėjus daug terapinio darbo ir suvokus trigerius, jas sustabdžiau. Klausimas yra, ar žinote kas jus trigerina? Mane labiaus…

Aš turbūt jokio gimdymo nepavadinčiau "svajonių", nes skauda nemenkai, bet... Patirtis labai panaši. Tiesa, nelankiau jokių jogų, nedariau jokių pratimų, bet sąrėmius sąmoningai prabuvau namie, atvykau su 7 cm apie 18:30 val. 20:58 val. tapau mama Jokių epidūrų, jokių nuskausminamųjų, jokių intervencijų. Iki vaiko gimimo beveik visą laiką su vyru buvome dviese, laisvai vaikščiojau gimdykloje iki pat išstūmimo. Realiai šiais laikais visos nori epidūro, bet kiek domėjaus, tai labai suvaržo, negali laisvai judėti ir pan. Tas man nepatiko ir dėl to epidūro net nesvarsčiau. Taip pat labai varžo medicininis personalas, kuris mano, kad gimdo už tave ir būtinai turi pamokyti, kaip ką daryti (pvz, man įkyriai siūlė sėsti į kėdę, nes "pritrūks jėgų išstumti"; cha cha), sėsti ant kamuolio (pabandžiau - sąrėmiai tapo nepakeliami) ir pan. Aš turiu tos drąsos pasakyti "ne", bet ne visos gali/drįsta, tai tas pelytes, manau, pakankina. Šiuo aspektu labai pritariu idėjai vykti į gimdymo namus tik pačiame gale ir taip išvengti dirigavimo, kuris bent man kėlė daugiau įtampos nei pats gimdymas Nėra dar to supratimo, kad čia - privatus procesas ir kuo mažiau lendi, tuo geriau. Tiesa, mano gimdymą prėmęs personalas matyt nebuvo blogiausias, nes gan greitai suprato, kad "pagalbos" nereikia ir pasakę: "Kai norėsite stumti, kvieskite", išėjo. Tai iki stūmimo likome dviese su vyru ir kažkaip ramiau tapo. Nors vis tiek sąrėmius išbūti lengviausia namie. Čia - faktas.
2024.06.01 08:16 (prieš 1 m.)

Manau, kad labai neempatiška sakyti: kitos pagimdo, pagimdysi ir tu. Kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Jūsų atveju būtinai kalbėčiausi su gyd ir ieškočiau pagalbos. Tikrai žinau, kad kitoms atakų metu, būna ir fizinės pasekmės, atima pusė kūno, traukuliai, dusulys ir kiti baisūs dalykai. Todėl tai NĖRA tik baimė gimdyti.
Ieškokit pagalbos būtinai. Manau tikrai gautumėt ar iš psichiatro ar net iš savo ginekologės siuntimą cezariui.

4
MiegoDeive

2024.06.01 09:17 (prieš 1 m.)

jelly parašė:
Manau, kad labai neempatiška sakyti: kitos pagimdo, pagimdysi ir tu. Kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Jūsų atveju būtinai kalbėčiausi su gyd ir ieškočiau …

Butent jog as esu nekarta ir iskritus , nuoalpus per panikos ataka, nekarta ir purčiausi visa. Tai ir yra baisu, as pati noreciau gimdyti naturaliai, bet kai pavalgoju apie patiriamus jausmus per panikos priepoli ir jei tai patirciau saremiu metu ar gimdimo, nemanau kad viskas praeitu paprastai. plius personalas gimdimo istaigoje tai pat nemanau jog visiskai pasiruoses tokiems dalykams nes mano galva tai nekasdiene situocija, kaip ir jus sakote tai nera baime pacio gimdimo