Panikos sutrikimas ir nėštumas

2 3 5 10 15 18 Kitas »

2021.06.24 09:44 (prieš 4 m.)

Sveikos, pasistengsiu trumpai nusakyti savo problemą. Jau ne mažai metų kenčiu nuo panikos sutrikimo, užeina stiprios panikos, nervinės atakos. Padeda tik stiprūs raminamieji. Dabar esu nėščia, bet panikos atakos vis dar labai dažnos, todėl gėriau raminančius, bet nežinau, ar tai gerai? Be to, patiriu labai daug streso, nes su vyru vaiko neplanavome ir išėjo netyčia bet nusprendėm, kad mums abiems abortas nepriimtinas. Taigi gimdysiu, bet siaubingai bijau pačio gimdymo. Jei imu apie tai galvoti, užeina panikos ataka. Bijau, kad prieš pat gimdymą arba kai reikės gimdyti užeis, kaip visa tai paveiks vaiką?
Antra problema darbas. Jis man labai svarbus, tad nusprendžiau neimti NGA ir dirbti iki paskutiniųjų, o po nėštumo pasiimti 14 dienų atostogas, o tada vėl į darbą. Tik neramu dėl viso to, nors ir vyras sutiko žiūrėti vaiką, bijau, kad nesugebėsiu skirti jam laiko pakankamai. Tuo labiau niekada nenorėjau vaikų, todėl man visada bus pirmoje vietoje darbas. Žindyti vaiko tikrai nežadu, nes tam nebus laiko. Dar mano ir jo tėvai nuolat priekaištauja aiškina, kad būsiu siaubinga mama... Bet tikrai tokia nenoriu būti, tik dabar mokausi dar magistre ir dirbu labai mėgstamą darbą, kurio negaliu apleisti, nes toks mano gyvenimo tikslas. Su vyru planavom gyventi dviese, o dabar taip nutiko, bet maniau, kad jau susitaikiau su tuo ir susidėliojau viską, bet va tie tėvai dar labiau viską sujaukė ir paskutinėm savaitėm vien ant priepuolių.
Labai norėčiau jūsų patarimų, kaip susitvarkyti su šita būsena, nusiraminti.

SamantaLa11

3 m. 11 mėn.

2021.06.24 09:52 (prieš 4 m.)

Kornelijaaaa12 parašė:
Sveikos, pasistengsiu trumpai nusakyti savo problemą. Jau ne mažai metų kenčiu nuo panikos sutrikimo, užeina stiprios panikos, nervinės atakos. Padeda tik stiprūs r…

Tik eik dirbti, jei tau tai svarbu, tai ir neaukok, nes tavo būklė tik pablogės, netekus svarbaus dalyko. Mažiau klausyk tėvų, pasakyk, kad viskas jau nuspręsta ir tam pritaria vyras, juk tai svarbiausia Dėl raminančių pasitark su gydytoju, manau jis aiškiau pasakys kas ir kaip. Dėl pačio gimdymo negaliu komentuoti, nes dar negimdžiau Bet patariu pasidomėti pačiu procesu ir pasikalbėti su gimdžiusiom moterimis
Manau, kad vaiką vis tiek pamilsi, gal ir neskirsi jam tiek daug laiko, bet ryšys vis tiek bus, o tuo labiau dirbsi. Tai užtikrinsi vaiko finansinę gerovę. Manau tai svarbiausia. Mudu su antra puse ir taip darysime tikriausiai, kad aš eisiu dirbti, o jis žiūrės vaiką, todėl mažiau klausyk, kas ką sako

Tairoske

20 sav., liko 147 d.

2021.06.24 10:13 (prieš 4 m.)

Kornelijaaaa12 parašė:
Sveikos, pasistengsiu trumpai nusakyti savo problemą. Jau ne mažai metų kenčiu nuo panikos sutrikimo, užeina stiprios panikos, nervinės atakos. Padeda tik stiprūs r…

Norint panikos atakų neturėti mažiau viską imti į galvą ir kai jau jauti kad ji ateina tiesiog pati save įtikink kad tau to nebus...ir praeis...pati žinau ką šneku nes pati ir laukiausi visko buvo, bet vaistų ištvėriau negėrusi , paskui kurį laiką gėriau, bet dabar jau kurį laiką vėl negeriu nes vėl planuojam, taip užeina tie negerumai, bet pati sau pasakau kad negersiu vaistų ir pradingsta tos atakos. Kas liečia dėl vaiko, tai kodėl nesisaugojot maksimaliai? Iš kur tas noras nenorėti vaiko? Ar kažkokios baimės yra? Aš irgi buvau iš tų kurių nenorėjau vaikų, bet kai pastojau (tai buvo planuotas nėštumas) tarsi manyje viskas apsivertė, laukiau kada gims, o kai gimė po šiandienai myluoju ir negaliu atsidžiaugti kad turiu nors vieną vaiką, nes po kelių persileidimų, negaliu antro susilaukti. O kalbų buvo ir bus mažiau jų klausyti reikia. Bet aš tikiu, kad būsit gera mama, ypač kai pamatysit savo vaiką ir norėsis su juo būti kuo ilgiau. Pažįstu keleta tokių darboholikių kurios šnekėjo kaip jūs, pamatė ir pačios išėjo vaikų žiūrėti 2 metus. Tad sėkmės.

2021.06.24 10:21 (prieš 4 m.)

Tairoske parašė:
Norint panikos atakų neturėti mažiau viską imti į galvą ir kai jau jauti kad ji ateina tiesiog pati save įtikink kad tau to nebus...ir praeis...pati žinau ką šneku …

Ne, vaiko pati neisiu žiūrėti ir čia jau 100% nuspręsta, kad eis vyras. Vaikų nenorėjau nuo mažens, kažkodėl niekada nemėgau kažkuo rūpintis. Tuo labiau man kur kas svarbesnis darbas, mokslas, todėl visada maniau, kad vaikas tam trukdys. Saugojomės, bet taip jau gavosi... Kaip sakoma niekas 100% neužtikrina... Maniau, kad radau išeitį - tai yra vyras daugiau žiūrėw vaiką ir leis man dirbti ir gal supratusi, kad nieko neprarandu, pamilsiu vaiką, bet jei neisiu dirbti, žinau, kad pradėsiu jausti jam pagiežą, kad iš manęs atėmė gyvenimo tikslą. Neseniai konsultavausi su psichologe online, tai taip patarė, kad vyras eitų į atostogas ir daugiau žiūrėtų. Bet dabar tik kitai savaitei pavyko užsiregistruoti vizitui pas psichologą, o tėvai viską sujaukė ir visiškai negaliu suvaldyti atakų. Daug metų bandžiau, bet be vaistų nu niekaip...

Rožės

3 m. 11 mėn.

2021.06.24 12:40 (prieš 4 m.)

Būtinai pastovi psichologo konsultacija. Kol susideliosite mintis ir būsite rami.
Na, atsitraukite nuo tėvų. Pasakykite, kad dabar jums reikia ramybės ir norite pabūti atskirai nuo jų. Kad pati paskambinsite ar ateisite. Tėvai čia visiškai neturėtų konfigūruoti, juolab, kad tik supykdo jus. Jūs su vyru esate šeima, darykite kaip jums atrodo geriausia.
Galbut reikia ir suprasti, kad gyvenime viskas vyksta ne visada taip kaip mes norime ir bandykite tai natūraliai priimti ( kuo anksčiau tai suprasite, tuo bus jums lengviau) 🙂
Laikykites🙏

2021.06.24 12:45 (prieš 4 m.)

Rožės parašė:
Būtinai pastovi psichologo konsultacija. Kol susideliosite mintis ir būsite rami.

Labai ačiū

Amadra

4 m. 6 mėn.

2021.06.24 12:48 (prieš 4 m.)

Man labai sunku komentuoti sita situacija. Tiesiog siulau permastyti jusu gyvenimo vertybes. Maciau ne viena ir ne dvi moteris, kurios buvo atsidavusios karjerai, darbui ir tai buvo ju gyvenimo tikslas. Bet taip jau nutiko, kad jos is tu darbu buvo atleistos. Taigi darbas nera amzinas ir jeigu esame tik samdomi darbuotojai (nesvarbu, asistentai ar CEO), mus bet kada gali pakeisti kitais. O gyvenimas yra daug daugiau, nei vien tik karjera ar vien tik vaikai.
Na, o del to, kad pastojot neplanuotai, negalit kratytis atsakomybes uz ateinancia gyvybe. Juk vaikelio prie duru niekas nepaliko.
Labai linkiu susidelioti visas mintis ir jausmus i stalciukus ir naujos gyvybes laukti su dziaugsmu, o ne su pykciu. Tai, kad ieskote pagalbos, rodo, kad jus rupinates savo busimu vaikuciu. Ir jei tik noresite buti gera mama, tokia ir busite.

2021.06.24 12:58 (prieš 4 m.)

Amadra parašė:
Man labai sunku komentuoti sita situacija. Tiesiog siulau permastyti jusu gyvenimo vertybes. Maciau ne viena ir ne dvi moteris, kurios buvo atsidavusios karjerai, d…

Taip, tikrai nenoriu niekam pakenkti. Pati užimu vadovaujančią poziciją, todėl nuo darbo atsitraukti negaliu, nors ir esu daugiau sau viršininkė, bet vis tiek turiu sunkiai dirbti, kad pasiekčiau gerus rezultatus. Nors vaikas ir nelauktas, jis dėl to nekaltas, bet man darbas visuomet bus pirmoje vietoje, todėl stengiuosi bent antroje vietoje, kad liktų vaikui laiko. Džiaugiuosi, kad vyras supranta ir palaikys, rūpinsis daugiau vaiku nei aš. Tik emociškai sunku susitaikyti, kad nebūsim vieni, o ypač jei kiti ima smerkti tai tada sunkiau ir be to bijau, kad atakos gali pakenkti vaikui...

Amadra

4 m. 6 mėn.

2021.06.24 13:10 (prieš 4 m.)

Kornelijaaaa12 parašė:
Taip, tikrai nenoriu niekam pakenkti. Pati užimu vadovaujančią poziciją, todėl nuo darbo atsitraukti negaliu, nors ir esu daugiau sau viršininkė, bet vis tiek turiu…

Visai gali buti, kad kai gims vaikelis ir kals galvon hormonai (dopaminas, oksitocinas, adrenalinas), motinyste stos i pirma vieta ir cia turiu omeny motinyste ne kaip prieziura istisa para, o motinyste kaip meile, naujus jausmus. Ir sie jausmai is jusu niekada nieko neatims, o tik papildys jus

Beje, jeigu jusu panikos priepuoliai yra diagnozuoti oficialiai, gal jie gali buti jum indikacija cezario pjuviui? Pasitarkit su savo ginekologe. Taip bent jau viena baime eliminuotumete.

2021.06.24 14:06 (prieš 4 m.)

Amadra parašė:
Visai gali buti, kad kai gims vaikelis ir kals galvon hormonai (dopaminas, oksitocinas, adrenalinas), motinyste stos i pirma vieta ir cia turiu omeny motinyste n…

Cezario pjūvis dar baisiau. Labai bijau to... Jau geriau natūraliai. Nežinau, kodėl bet man taip baisu, nes juk ir randas liks ir sunkiau gija. Ne, man nelabai šitas variantas. Nors natūralaus gimdymo irgi labai bijau, bet jau geriau... O ir noris su vyru kuo greičiau atnaujinti santykius intymius, nes esu tokia, kuriai to reikia. Tad net per nėštumą nusprendėm to nenutraukti, o po cezario pjūvio reikėtų laukti ilgiau. Tai irgi dar blogai.