Kaip susitvarkyti su savo galva, kai nepavyksta pastoti

2 3 4 Kitas »

Amelijaa

2 m. 5 mėn.

5 m. 1 mėn.

2022.11.24 22:29 (prieš 3 m.)

Nebežinau ko griebtis..planuojame vaikutį, dar tikrai nėra labai ilgas laikas, O BET TAČIAU.. tiesiog varo iš proto mintys "gal jau šį kartą", "kažką kitaip jaučiu" ir pan. Užkniso bėgioti į tualetą ir vis tikrinti ar jau kraujuoju ar dar mėnesinės vėluoja.. nu kažkoks košmaras! Ir tas nusivylimo jausmas!!!! Suprantu, kad gali užtrukti ir pan, bet galvai neįsakysi.. lenda įkyrios mintys ir viskas. Širdis plyšta nuo savęs graužaties. Pasipasakokit kaip jūs su tuo kovojote? Kaip susitaikyti su tuo,kad reikia ilgesnio laiko? Kaip save pamilti ir nekaltinti savęs ar vyro? Gal reikia kreiptis pas specialistą, psichologą turiu omeny..? Gal kas kokią knygą rekomenduos ar kitus būdus 🙏 ačiū iš anksto visoms❤️

Laurute90

2 m. 8 mėn.

5 m. 6 mėn.

2022.11.24 23:36 (prieš 3 m.)

Pirmą planavom 5 mėn., antrą 10 mėn. Tikrai buvo periodų, kai atrodė, kad tik šitas klausimas gyvenime egzistuoja ir jau pati jausdavau, kad ir pačiai čiuožia stogas ir vyrui nefaina vien tik tuo tikslu gyventi.
Labai padėjo keli dalykai. Tuo laikotarpiu nustojau sekti išvis ciklą ir visokias programėles ir atsiribojau nuo forumo kuriam laikui. Dar jei yra kažkokia mėgiama veikla, hobis, projektas labai mintis padeda nukreipti. Ir pastojau būtent tada, kai mažiausiai to tikėjausi ir apsiraminau su ta mintimi, kad reikia čia ir dabar.
Jei tai nepadėtų, tada jau kreipčiausi į psichologą. Nes tas savęs statymas į rėmus labai trukdo ir pačiam pastojimui ir apskritai turiningam gyvenimui kituose klausimuose.

2022.11.25 00:56 (prieš 3 m.)

As su pirmu vaiku pastojau is pirmo sykio, o del antro - ilgiau nei metai truke persileidimai, ivairios sveikatos bedos ir pan. Is pradziu viskas atrode labai juoda, ypac po vieno persileidimo, kai nestumas buvo apie 3men. (tada buvo toks periodas, kai net turejau minciu, jog nebenoriu gyvent). As puikiai zinojau, jog mano vyro svajone kokie 3-4 vaikai. Pati uzaugau viena ir visada norejau turet bent pora vaiku.
Issityrem visus galus, isleidom kruva pinigu, kol seimos gydytoja atsitiktinai mane istyre nuo Celiakijos, kuri labai veikia vaisinguma. Pastojau pirma menesi, kai "suvaldem" ligos progresa.
Uztad per tuos metus ismokau laikyt liezuvi ir tokius nesamoningus klausimus, kaip "kada vaikai bus?", "kada antras?", pasilaikyt sau.
Net pastojus po ilgu bandymu, siulau nenutraukt psichologines pagalbos.
Labai svarbus vyro vaidmuo, maniskis buvo tas, kuris "blogom" dienom likdavo namie, isvesdavo vaika i lauka, jei noredavau issibliaut ir pan.
Stebuklu buna. Mano sunaus pirmoji aukle jau 5 menesi nescia po 13 metu bandymu ir nevaisingumo gydymo 3 salyse.
Ir niekad nesijauskit kaltos, kad sunku psichologiskai - nesvarbu, bandot metus ar 15. Kiekvienai savo skausmas yra didziausias.

9
2022.11.25 01:01 (prieš 3 m.)

Beje, del vienas kito kaltinimo. Venkit to. Pas mane buvo tokia situacija, jog istyrus vyra gydytojas pasake, jog jis galetu puse pasaulio apvaisint, tyrimai buvo tiesiog pribloskiamai geri. As dar buvau tyrimu kelyje ir jauciaus tiesiog siaubingai, matydama, kaip vyras dziaugiasi. Pykau ant jo, nenorejau net akyse matyt. Dabar suprantu, jog toks elgesys buvo idiotiskas, bet vyrui lygiai taip pat sunku, kai jo artimiausias zmogus i ji ziuri su pykciu (nesvarbu, is pavydo, ar is nusivylimo). Palaikykit vienas kita, tai labai svarbu!

3

Eley

3 m. 5 mėn.

6 m. 7 mėn.

2022.11.25 03:24 (prieš 3 m.)

Mano daktaro patarimas buvo kuo mažiau planuoti ir sukti galvą dėl to, o tiesiog reguliariai dažnai bandyti. Pasak jo, pastojimui labai kenkia toks stresas ir įtampa. Aišku su tuo stresu ir įkyriomis mintimis dėl pastojimo yra sunku kovoti, bet yra labai daug atveju, kai porose pastoja po ilgų bandymų bei pastovaus nusivylimo būtent tada kai atsipalaiduoja ir visai nesitiki sulaukti teigiamo nėštumo testo.
Bandykite savo energiją ir mintis nukreipti kur nors kitur. Gal mėgstama veikla.
Gal su vyru pakeliaukite, jeigu yra tokia galimybė.

paneleparren

3 m. 10 mėn.

7 m. 3 mėn.

2022.11.25 07:36 (prieš 3 m.)

Amelijaa parašė:
Nebežinau ko griebtis..planuojame vaikutį, dar tikrai nėra labai ilgas laikas, O BET TAČIAU.. tiesiog varo iš proto mintys "gal jau šį kartą", "kažką kitaip jaučiu…

Pastojau po 10 metų laukimo ivf būdu. Iki to laiko tikrai daug visko buvo. Pirmiausia, turbūt, turit susivokti, kad nevaisingumas yra liga, o juk dėl to ant žmogaus nepykstama. Juk nepykstat, jei kas turi diabetą, aukštą kraujospūdį ir pan.
Jei emocijos stiprios, rekomenduoju kreiptis psichologo pagalbos. Įtampa vaikeliui ateiti taip pat nepadeda. O jei nepastojate ilgesnį laiką, kreipkitės į vaisingumo specialistus.

Amelijaa

2 m. 5 mėn.

5 m. 1 mėn.

2022.11.25 08:07 (prieš 3 m.)

Zivilekkk parašė:
Beje, del vienas kito kaltinimo. Venkit to. Pas mane buvo tokia situacija, jog istyrus vyra gydytojas pasake, jog jis galetu puse pasaulio apvaisint, tyrimai buvo t…

Visiškai su jumis sutinku.
Garsiai išsakomų kaltinimų nėra, nei iš mano,nei tikrai iš vyro pusės, jis kaip tik labai natūraliai viską priima,sako juk tam reikia laiko, metus nepastoti yra visiškai normalu,jei per šį laikotarpį nepavyks kreipsimės pas gydytojus ,na, adekvatus tas vyras. O aš.. aš mintyse vis kaltinu ir save ir jį...ir tikrai ne iš blogos valios,myliu aš jį,bet tiesiog taip yra,nieko negaliu sau padaryti,visokios mintys lenda į galva ir tiek..😏

Amelijaa

2 m. 5 mėn.

5 m. 1 mėn.

2022.11.25 08:09 (prieš 3 m.)

Laurute90 parašė:
Pirmą planavom 5 mėn., antrą 10 mėn. Tikrai buvo periodų, kai atrodė, kad tik šitas klausimas gyvenime egzistuoja ir jau pati jausdavau, kad ir pačiai čiuožia stoga…

Taip, tikrai. Mano hobis baldų restauravimas,bandysiu pasiimti kelis projektelius, apsikrausiu galvą kitomis mintimis. Ačiū jums 🥰

ASkr

Melita 2 m. 11 mėn.

Tėja 12 m. 3 mėn.

2022.11.25 08:11 (prieš 3 m.)

Asmeniškai man pirmus trejus metus buvo labai sudėtinga susitvarkyti su galvą šiuo klausimų, ypač kaip jūs rašėte (atrodo prieš mm tokios savijautos nejausdavau,tai gal dabar jau, tai atrodo papykina ir pan.) Nėštumo testų buvo "išmėtyta" kalnas, mėginti ovuliacijos testai, vykome su vyrų pas vaisingumo specialistą, atlikti visi tyrimai rodė,kad su mumis abiem viskas gerai (tai dar labiau žlugdė), sekiau grafikus,mėginau atsipalaiduoti, tačiau kas kart imantis reikalo ir mėginant vis tiek galvoje kirbėdavo mintis,kad šis kartas gal būt bus lemiamas. Po kokių trejų metų nėštumo testus pradėjau pirkti tik,jeigu laikų neprasidėjo mm, ir jis būdavo tarsi burtų lazdelė,kai tik testą padarydavau ir pamatydavau,kad ir vėl neigiamas dar tą pačia diena pasirodydavo mm. Ir,kad ir kaip atrodė,kad jau susitaikai su tuo,tačiau mintyse man vis tiek kirbėdavo mintis,kad kodėl būtent mums neišeina,kodėl kiti pykšt,pokšt ir yra,o mums ne. Tačiau praėjus maždaug 6 metams pakalbėjau su vyrų ir nusprendėme,kad gana bandymų,kad turbūt mums skirta auginti tik viena mergaitė (pirmoji mergaitė ne jo,todėl jaučiau papildoma spaudimą iš savęs,kad negaliu jam padovanoti to laukimo džiaugsmo,kad negaliu padovanoti visų pirmųjų akimirkų jam,tačiau jis visada mane ramindavo,kai apie tai užsimindavau,kad jam užtenka ir šios princesės,nors jis vienturtis,tačiau iš jo šeimos taip pat niekada negirdėjau jokių neigiamų atsiliepimų), taigi po tokio pokalbio ir sprendimo,kad gana mintyse kažkas atsijungė ir pilnai atsipalaidavau, mintyse nebekirbėjo klausimai,kad gal jau,kad gal šis kartas lemiamas,"kaltinimas" kitiems kodėl jiems taip lengvai gaunasi. Po nepilno mėnesio kažkaip net nepastebėjau,kad vėluoja mm ir susigaudžiau apie tai tik 5 vėlavimo diena iš pradžių dar galvojau,kad dėl streso,nes tuo metu teko kraustytis ir labai artimas žmogus gulėjo ligoninėje, darbe taip pat užgriūvo darbai, tačiau nusprendžiau,kad reikia griebtis stebuklingos lazdelės kurį visą tai sutvarko 😁 ir kai po kelių minučių atėjau pamačiau du brukšnelius. 😊 kas dėjosi tuo metu mano galvoje sunku ir apsakyti,tačiau tikrai tikiu,kad suveikė sprendimas,kad gana gaminimo proceso,o tiesiog reikia atsipalaiduoti ir apie tai negalvoti. 😉 žinau iš patirties,kad tai tikrai sudėtinga ir imantis reikalo vis tiek kirba kažkas, todėl tik galiu palinkėti,kaip galima labiau atsipalaiduoti, kaip galima labiau mėgautis akimirką ir gal po truputi galvą veiks kitaip. 😊 labai čia išsiplėčiau,tačiau labai tikiuosi,kad jums pavyks išvalyti savo mąstymą greičiau nei man ir,kad jums pavyks tokį džiaugsmą pamatyti anksčiau. 🤗

Laurute90

2 m. 8 mėn.

5 m. 6 mėn.

2022.11.25 10:56 (prieš 3 m.)

Amelijaa parašė:
Taip, tikrai. Mano hobis baldų restauravimas,bandysiu pasiimti kelis projektelius, apsikrausiu galvą kitomis mintimis. Ačiū jums 🥰

Pabandykite, gal pavyks atitrūkti nuo slogių minčių ir savaime ateis tas stebuklas ❤️ jei amžius ir sveikata leidžia palaukti tuos bandymų metus, tai pagyvenkit ramiai sau. Nepavyks, kreipsitės pagalbos ir aiškinsitės ar nėra kokių kabliukų.
Sėkmingų jums projektų, ramybės mintyse ir širdyje, ir žinoma kad anksčiau ar vėliau į jūsų šeimą ateitų nauja gyvybė 🌸❤️