2023.01.31 09:17 (prieš 2 m.)
Kalbant apie temos autorę - jeigu aš 3 metus su dviem pametinukais būčiau prasėdėjusi namie tik augindama vaikus, neabejoju jog jausčiau kažką panašaus. Man irgi keistai atrodo jūsų sprendimas tokiame pajautime turėti antrą vaiką "be pertraukos", bet sprendimas jau padarytas.
Be jau visų minimo patarimo grįžti į darbą, dar vienas klaustuką keliantis bet galbūt atitaisomas sprendimas yra kraustytis iš didmiesčio į provinciją.
Kuomet susilaukėm vaiko, mes apie pusmetį didžiąją laiko dalį gyvenome sodyboje - bet kuriuo atveju buvo pandemiją, vyras dirbo iš namų ir socialinis miesto gyvenimas buvo išnykęs. Ir aš nesu miesto žmogus, man reikia gamtos, mielai leidžiu savaitgalius sodyboje, iki vaikų esame turėję tokių periodų ir man jie tiko. Bet su vaiku man to buvo per daug. Elementariai kiek dailiau apsirengti, stumdyti vežimą po miestą ir tiesiog matyti žmonių gyvenimo šurmulį, užeiti į muziejų, parduotuvę, kavinę kavos, nuvažiuoti į naują žaidimų aikštelę gražiai sutvarkytame miesto parke - tai sudarė esminį savijautos skirtumą.
Ar nėra provincija "ne jūsų" ir nemanote, jog prisideda prie jūsų nelaimės?