Nerijaus istorija: akušerinis smurtas

1371. 

      

      2017.04.20 13:15 (prieš 9 m.)

      Nerijus.S parašė:
      Pripažinome, kad akušerinis smurtas realybė. Dabar pripažinkime, kad už tai reikia bausti.

      niekas niekada neteige kad akuserinio smurto nebuna. bet pripazink kad tau jau paranojiskai visur akuserinis smurtas vaidenasi

      5
1372. yyzzyy

      

      

      Elija 7 m. 11 mėn.

      Andrėja 10 m. 3 mėn.

      

      2017.04.20 13:15 (prieš 9 m.)

      Nerijus.S parašė:
      Pripažinome, kad akušerinis smurtas realybė. Dabar pripažinkime, kad už tai reikia bausti.

      Bet tikrai nėra taip kaip jūs visur teigiat. Akušerinio smurto visos nepatiria ;)

      2
1373. edika86

      

      

      10 m. 4 mėn.

      

      2017.04.20 13:18 (prieš 9 m.)

      yyzzyy parašė:
      Bet tikrai nėra taip kaip jūs visur teigiat. Akušerinio smurto visos nepatiria ;)

      Tuoj p.Nerijus sakys,kad arba jūs negimdėt,arba patyrėt akušerinį smurtą,bet to nesuvokiat

      8
1374. 

      

      2017.04.20 13:22 (prieš 9 m.)

      Nerijus.S parašė:
      Pripažinome, kad akušerinis smurtas realybė. Dabar pripažinkime, kad už tai reikia bausti.

      taip, tam yra teisesauga nei viena is cia esanciu mama negali nubausti skriaudeju...

      1
1375. eziukas33

      

      

      Dukra 12 m. 2 mėn.

      

      2017.04.20 13:28 (prieš 9 m.)

      As kartais net pagalvoju kad gal Nerijus raso is tos palatos..na suprantat . Ten kur daznas save Napoeonais vadina. Zodziu gal jis nepakaltinamas tai todel ir varo savo propoganda.
      As tikiu kad buna gydytoju yra aplaidumas bet ne smurtas

      5
1376. 

      

      2017.04.20 13:30 (prieš 9 m.)

      Nerijus.S parašė:
      Pripažinome, kad akušerinis smurtas realybė. Dabar pripažinkime, kad už tai reikia bausti.

      pripazystame, kad jums reikalinga psichologo pagalba. skubiai

      14
1377. tiesiog mes

      

      

      12 m. 3 mėn.

      15 m. 1 mėn.

      

      2017.04.20 14:03 (prieš 9 m.)

      Kaip gaila nuostabios gydytojos Mačiulaitienės Pas ją lankaiusi abiejų nėštumų metu. Tai šiltas ir nuostabus žmogus. Pas akušerę Odetą gimdžiau. Tik gerus žodžius galiu pasakyti. Abu vaikučius gimdžiau šiuose gimdymo namuose. Tik geriausi prisiminimai...Ir nieks jokių kyšių nereikalavo ir nieks nedavė

      12
1378. Viletux

      

      

      Urtė 9 m. 11 mėn.

      

      2017.04.20 14:05 (prieš 9 m.)

      O man kartais atrodo, kad Nerijaus šito aršaus kovojimo motyvai slypi jo paties suvokime. Galbūt (nepažįstant žmogaus, negaliu teigti) jo įsivaizdavimu tik ta moteris gali vadintis pati pagimdžiusia, kuri pagimdė be niekieno pagalbos ir įsikišimo, natūraliais gimdymo takais. O kitos mažiau vertos, ne tokios geros mamos ir moterys, nes jos lyg ir negimdė pačios (CP atveju), nesugebėjo ištvert skausmo (prašė nejautrų/dujų), sutiko būti skatinamos. Bet kai jo paties vaikas gimė CP operacijos metu, pasaulis išslydo iš po kojų, nes viskas vyko atvirkščiai jo įsivaizdavimui. Ir tenka gerokai sutirštinti spalvas, bandant visaip "pateisinti" žmoną, kad ji ne netikėlė, bet absoliučios prievartos beteisė būtybė. Kiek tų faktų tikrų, kiek netikrų, kiek "pagražintų" - mes nežinom, nes net negirdėjom pačios žmonos pozicijos. Jos išgyvenimų niekas neginčija, faktas, kad gimdymas buvo sunkus, bet negalima koneveikti visų medicinos darbuotojų ir vadinti visų moterų, gimdžiusių ne pagal idealų įsivaizdavimą,smurto aukomis.
      Kaip bebūtų, labai gaila, kad sukūręs gerą temą, ją pats gerokai ir sudirbo.

      16
1379. Mylimas_Angelas

      

      

      Mažiausias :) 1 m. 8 mėn.

      Mylimiausias 9 m. 11 mėn.

      19 m. 8 mėn.

      

      2017.04.20 14:31 (prieš 9 m.)

      Duok Dieve, kad vaikutis ir mama gautu tiek demesio ir meiles, kiek tetis deda pastangu cia.
      Labai noriu tiketi, kad tevai del to maziau nemyles savo vaiko, nes kaip eina suprasti - vaikas buvo prievartos irankis.
      Zinau ne viena atveji, kad kai teva suidealizuoja pati gimima ir jei nesigauna taip kaip jie planavo t.y. ivykus CP vaikas mylimas maziau nei kitas tos seimos vaikas po naturalaus gimimo (nesvarbu ar buvo isikista su interencijom ar pan). Ir pasako, as jauciu, kad vaika X as pagimdziau, jis man artimesnis, o va vaika Y man iseme....
      Man sirdis plysta, kai tetis tiek daug demesio skiria forumui, pykciui, neapykantai kurstyti, vietoj to, kad apsikabines savo meiles vaisiu (labai tikiuosi, kad jis toks yra) ji isbuciuotu, ismyluotu ar tiesiog prisiglaudes ramiai pabutu. Ir nesvarbu kaip vaikelis gime. Jam reikia meiles, ramybes, silumos ir darnos.
      As nuo pirmos dienos savo vaika apsikabinus kartoju, nezinau kiek kartu per diena, kad jis mano meile, gyvenimo sivesa ir dizaugsmas, mano sirdies ir sielos atgaiva, kad jis mano didziausias turtas.
      Teti, bukit geras, mylekit ir rupinkites savo zmona ir vaiku taip stipriai, kaip cia kas diena stipriai kovojate, su kazkuo, kas tik Jum vienam zinoma. Isleiskit is saves tuos demonus, kurie kartina Jums ir jusu seimai gyvenima.

      16
1380. 

      

      2017.04.20 15:10 (prieš 9 m.)

      Mylimas_Angelas parašė:
      Duok Dieve, kad vaikutis ir mama gautu tiek demesio ir meiles, kiek tetis deda pastangu cia.

      Labai įdomiai čia parašėt dėl tos skirtingos meilės, gimusiam CP ir natūraliai.. Bet iš dalies, manau, kad gali būti tame tiesos. Juk gimdymo metu išsiskiriantys hormonai labai svarbų vaidmenį atlieka, todėl gali būti, kad pagimdžius natūraliai, ta meilė vaikučiui ateina daug greičiau. Man taip buvo, kai dabar pagalvoju apie tai. Pirmąją gimdžiau sunkiai, su epidūru, pagimdžiusi nejaučiau nieko..jokios euforijos, jokios meilės. Grįžus namo panirau į depresiją, nors vaikutis tikrai buvo ramus, mielas, daug šypsodavosi, miegojo. O aš nieko negalėjau daryt, nuolat jaučiausi blogai, jaučiausi vargšė, kad čia vat man taip viskas atsisitko, dabar sėdžiu namie ir tt. Tik nuo pusės metų pradėjau pamilti savo vaiką pamažu, pamatyt kokia ji nuostabi mergytė yra, galų gale būti su ja kartu ir nesijausti kažkokia auka.
      Antras gimdymas buvo sklandus, natūralus. Visus tuos jausmus pajaučiau iš karto. Dėl hormonų pokyčių buvo apėmęs liūdesys savaitę po mažutės gimimo, bet labai greit atsigavau ir atsistačiau. Būtent psichologiškai. Tai tikiu, kad gimdymo pobūdis irgi gali kažkiek lemti tokius dalykus

      4

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!