Ar galima toleruoti smurtą šeimoje?

1. Jiji

   

   

   9 mėn. 3 sav.

   

   2020.09.18 00:51 (prieš 4 m.)

   Sveikos. Tema šiek tiek kitokia nei įprastai, nes joje neklausiu ar man palikti smurtaujantį vyrą ar ne, todėl, kad žinau, jog tikrai nepaliksiu. Man įdomu kitų moterų nuomonė, o gal kas nors pasisakys iš asmeninės patirties. Esmė yra tokia, kad esam vedę 5 metus, turime kūdikį. Mano vyras yra puikus žmogus - darbštus, geras, ištikimas, šeimyniškas, be galo myli vaiką, padeda su juo, bendraujam puikiai, daug juokiamės, mylimės, gerai leidžiam laiką, kartu dirbam, turim verslą, finansai geri. Žodžiu viskas tiesiog puiku. Santykiams priekaištų beveik neturiu, išskyrus retus buitinius ginčus, kurie pasitaiko visose šeimose. Visiems iš šalies esam nuostabi pavyzdinė jauna šeima.
   Kita vertus, būna tokių ginčų, kai aš stipriai įžeidžiu ir sunervinu vyrą (na jis taip sako) ir jis pratrūksta. Užėgdama už akių pasakysiu, kad niekada nevadinu jo necenzūriniais žodžiais, neįžeidinėju jo ta tikrąją prasme, kad sakyti tu toks ar anoks. Kaip įžeidimas jam yra daugiau kritika jo veiksmų, su kuria jis nesutinka, dažniausiai kokia buitinė smulkmena. Bet nežinau ar aš taip susakau viską, kad jį išvedu iš kantrybės ar kas yra, bet jis iš gero, švelnaus žmogaus, staiga pratrūksta ir persimaino į kažkokią neadekvačią piktą būtybę. Sviedžia pagalvę į mane, trenkia, patampo už plaukų, pastumia, griebia už rankos. Nebuvo sumušęs kažkaip iki mėlynių ar kumščiais, bet va taip išlieja savo pyktį, nuskriaudžia mane. Trunka tai kelias minutes, bet mane tai akimirkai palieka sugniuždytą. Visada tą sekundę mano savigarba sako na jau ne, viskas, to gana, dėkis daiktus ir dink iš čia. Bet praeina kelios valandos, viskas atslūgsta, permąstau, kad nereikėjo sakyti kažko, kad buvau neteisi ir gal tikrai sunervinau ir aš nebenoriu išeiti. Aišku aš tikrai nemanau, kad nusipelnau tokio elgesio, jis jokiais būdais mano supratimu neturėtų taip elgtis su manim, kad ir ką aš pasakyčiau, bet turiu omeny, suprantu, kodėl jį sunervinau.
   Dabar kai gimė vaikas, nors tikrai nesitikėjau, kad praeis šitie dalykai (tai vyksta jau nuo draugystės pradžios), bet kažkaip vyliausi, kad jam nekils ranka prie vaiko, nors ir visai jis dar mažiukas. Bet vakar ir vėl pasikartojo - susiginčijom dėl visiško š, pasakiau, kad nedavė man ramiai arbatos išgerti, nes nepanesiojo vaiko ir susakiu taip, kad lyg jis man niekada nepdeda, nors yra kaip tik priešingai ir aišku supyko, eilinį kartą sutirštinau spalvas ir sumenkinau jo pastangas prižiūrint vaiką (sutinku, kad buvau neteisi).
   Esmė yra tokia, kad aš tikrai nenoriu skirtis vien dėl to. Žinau, kad skamba kai kam baisiai, turbūt yra nesuvokiančių kaip galima toleruoti smurtą, bet tokia realybė. Jeigu jis būtų kažkoks alkoholikas ar ten šiaip degradas kažkoks, kur ištisai mane muštų, skriaustų, kur bijočiau žodį pasakyti, tai taip, net nesvarstyčjau. Bet dabar nu aš tiesiog nežinau. Jis yra geras vyras ir tėvas, o šie protrūkiai yra reti (1-2 kart per metus) ir visuomet išprovokuoti manęs (nors ir nespecialiai, bet kartais susikaupia keli dalykai ir išlieju, turbūt blogai parenku žodžius). Gal kas nors gyvena panašioje situacijoje ir mane supranta? Taip aš viską žinau, vyras neturi teisės, jis blogai elgiasi, siaubingai negerbia, aš silpna, kad nepalieku jo ir t.t. Bet nu man ranka nekyla dėl tokių proto užtemimų viską mesti ir išeiti, nes man tie pykčio protrūkiai nepersveria gyvenimo kokybės su juo visom prasmėm. O dabar dar ir turim vaiką. Kadangi kaip minėjau gyvenam iš bendro verlo, turėčiau tiesiog susirinkti daiktus ir eiti pas mamą be pinigų ir dar su kelių mėnesių kūdikiu. Dar pabrėšiu, kad visgi pinigai nėra toli gražu vieintelė priežastis kodėl neišeinu - myliu jį ir noriu gyventi kartu, nes visais kitais atžvilgiais esu su juo laiminga, jaučiuosi mylima. Tiesiog net nežinau ko aš noriu paklausti, gal kažkokio pasakymo iš šalies, kad nesu visiška kvaiša, kad lieku su juo gyventi nepaisant jo elgesio. Net nežinau. Laukiu visokių komentrų.
2. 

   

   2020.09.18 01:21 (prieš 4 m.)

   Na tai gyvenkit jei nenorit grieztai sprest problemos. Tik nesistebekit jei pacios vaikas leisis veliau taip zeminamas arba zemins kita. Neteisiu, jus jau pasirinkot tai likit, venkit konfliktu gal maziau gausit tada.

   11
3. wiitt

   

   

   7 m. 11 mėn.

   

   2020.09.18 01:24 (prieš 4 m.)

   Nežinau net ką sakyti. Norėčiau Jums patarti, bet nerandu žodžių... Labai nemalonus jausmas ėmė beskaitant. . Nu nenormalu gauti į veidą už kažkokį komentarą... Nelabai tikiu, kad pykčio protrūkiai nepasikartos. Pabandykit įsivaizduoti tokią situaciją: vaikas darželyje/kieme apsikumščiuoja. Jūs aiškinat, kad muštis negalima, kad skauda. O vaikas Jums atsako: O tėvelis mamytę juk mušė... Toli ne visi smurtautojai degradai... Jei apie save negalvojat, įjunkit smegenis dėl vaiko

   26
4. MamaB

   

   

   27 sav., liko 97 d.

   6 m. 3 mėn.

   

   2020.09.18 01:28 (prieš 4 m.)

   Esu soke nuo to, ka perskaiciau. Ne, jusu vyras nera geras vyras ir tevas. Geri vyrai zmonu uz plauku netampo. Pati mastote kaip tipine auka smurtiniuose santykiuose: neva tai jus kalta, kad vyra isprovokavote,
   neva jus kazka ne taip pasakete... Labai labai gaila, kad esate apsisprendusi likti tokiuose santykiuose, nes taip ismokinsite ir savo vaika, kad smurtas seimoje yra normalu. Linkiu atrasti savy daugiau meiles sau ir savigarbos. Ar bent kreipkites i psichologa, kuris pades susivokti, kodel smurtas seimoje jums atrodo ok.

   Beje, idomu, ka po protrukiu sako vyras? Ar bent atsipraso? Ar jam tai atrodo tiesiog normalu?

   Ir paprastai smurtiniuose santykiuose smurtas tik eskaluoja. Ar nebijote, kad ateityje klius ir vaikui, nes jis neduokdie papriestaraus teciui ar ji sukritikuos?

   34
5. Adore

   

   

   2 m. 5 mėn.

   4 m. 2 mėn.

   12 m. 11 mėn.

   

   2020.09.18 04:58 (prieš 4 m.)

   Autore, ar Jus suprantate, kad gyvenate pastovioje baimėje? Baimėje pasakyti ar padaryti kažką ne taip, kad tik neišprovokuoti vyro pykčio. Jus bijote likti be pinigų, bet jie yra uždirbami.
   Pinigai nėra svarbiau už Jūsų emocinę būseną. Galima duoti žmogui vieną šansą, bet ne daugiau. O pas jus šeimoje nenormalūs santykiai tesiasi nuo draugystės ir pastoviai atleidžiat, kaltinat save, dėl vyro poelgio, ar tai normalu? Pagalvokite ar norit tokio gyvenimo šeimoje, kad tai matytų vaikas. Vaikas irgi gyvens baimėje, kad nesupykdytų tėčio.

   8
6. snaigė3

   

   

   *** 5 m. 8 mėn.

   8 m. 3 mėn.

   

   2020.09.18 06:30 (prieš 4 m.)

   Jei tokie protrūkiai vyksta ir prie vaiko, jis turėtų būti paimtas iš jūsų šeimos į saugią aplinką.
   Jei jis sunervins tą nestabilių vyrą, jis primuš ir vaiką. Be to, vaikai neturi augti baimėje ir stebėti, kaip mušama motina.

   43
7. Fausta@

   

   

   29 sav., liko 82 d.

   Smiltė 4 m. 10 mėn.

   Laurynas 10 m. 4 mėn.

   

   2020.09.18 06:40 (prieš 4 m.)

   Gyvenant šeimoje ne viskas būna minkšta ir pūkuota. Mane šiek tiek juokina pasisakymai, kad oi, kaip baisu ir bėk iš karto skirkis, tuo labiau jei visa kita šeimoje yra gerai. Nežinau, ar yra tokių šeimų kur nekyla konfliktų. Nereiktų kaltinti, kad kalta tik viena pusė, kurios atžvilgiu, kai atkeliauja visokie priekaištai, nesusivaldo. Jei žmogus karštesnio charakterio ir nemoka valdyti emocijų, tuomet įvyksta sprogimas. Gal Jūsų vyras kilęs iš tokios šeimos, kurioje įvykus konfliktui buvo elgiamasi panašiai? Elgesio modelius mes atsinešame iš vaikystės stebėdami savo tėvų pavyzdį, kitaip tariant savo šeimoje dažnai nesąmoningai kartojamas tėvų elgesys, nes kitaip elgtis mes paprasčiausiai dažnai nemokam. Gyvenimas šeimoje yra darbas, nuolatinis mokymasis, šlifavimasis. Aš manyčiau, kad neverta pulti griauti santykių, o kreiptis abiems į porų psichologą, kuris labiau patartų kaip abiems pusėms valdyti emocijas pykčio metu. Mes su vyru kartu 15 m. Puikiai sutariam, puikus tėvas vaikams, bet jis ūmaus charakterio, kaip degtukas, kažkokio smurto savo atžvilgiu nesu patyrusi. Tai per tiek metų išmokome abu per patį emocijų užvirimą nesišnekėti, ypač prie vaikų, išeiti į kitą kambarį arba lauką, kad neprišnekėti vienas kitam ko nereikia ir dėl ko vėliau tektų gailėtis. Vėliau susėdam ir pasiaiškinam, kas vienas kitam netinka. Kartais jo pykčio protrūkius nuleidžiu juokais, irgi puikiai veikia. Todėl manau, kad tikrai abipusėmis pastangomis galima tokius dalykus sutvarkyti ir išmokti ABIEMS nesivelti į nereikalingus konfliktus ir išmokti valdyti savo emocijas.

   9
8. Mig.le

   

   

   Mažasis direktorius 4 m. 7 mėn.

   Didysis direktorius 7 m. 2 mėn.

   

   2020.09.18 06:46 (prieš 4 m.)

   Man irgi skaitant visą šitą istoriją kilo klausimas, kaip dėl vaiko? Su vaikais reikia labai daug kantrybės. Kuo toliau, tuo labiau. Suaugę patys turi būti ramūs, kad nuramintų. Ir jei jis dėl visokių š išeina iš kantrybės su Jumis, tai kaip bus dėl vaiko neklausymo, užsispyrimo, verkimo, scenų ir tt. Nesakau tikrai, kad taip bus non stop, bet be to manau nei vienas vaikas neužauga. Jie bando ribas.

   Kitas baisus dalykas, kad nesusivaldys ir jus skriaus vaiko akivaizdoje. Vaikui tai bus nežmoniškas stresas, pavyzdys, kad taip galima elgtis ir įtakos jo elgesį į ateitį. O su metais žmonių kantrybė tik mažėja.

   O jūsų vyras supranta, kad tai problema? Jei supranta, tai siulyciau jam nueiti pas gerą psichologę ir išmokti susitvarkyti su savo agresija. Jei yra noras, tai bus sutvarkoma. Bet jei nėra, tai nemanau, kad situacija geres.

   13
9. medu

   

   

   16 sav., liko 169 d.

   Sofia 6 m. 10 mėn.

   Natanielis 12 m. 2 mėn.

   

   2020.09.18 06:59 (prieš 4 m.)

   Pradejau skaityti, ipusejau ir nustojau. Zinot kodel? Todel, kad jus ji teisinat. Mane kazkas patampo uz plauku, o as galvoju taip, as buvau kalta, nes norejau arbata isgert?? Nu nu. Man smurtas seimoje kad ir koks jis butu, fizinis ar psichologinis yra baisiausia kas gali buti. As asmeniskai netoleruoju smurtautoju. Isivaizduoju kaip vozciau atgal, kad gyvenime rankos nebepakeltu.
   Dabar is vaiko puses. Turiu pazystama seima, vyras musa zmona. Vaikas darzelyje musa visus ir labai smarkiai, nes tai jam yra norma.

   10
10. AnaMaria

    

    

    4 m. 5 mėn.

    11 m. 10 mėn.

    

    2020.09.18 07:12 (prieš 4 m.)

    O jus jam netrenkiat uz tai kad vaiko nepanesiojo ir neleido Jums arbatos ramiai atsigert?
    Jei atsakymas NE, tada siulau pratintis kad ir nuo vaiko ateity gausit pliausku, nes pavyzdys toks is tetes puses. Kita medalio puse, Jums pas psichiatra laikas. Jus esat smurto auka ir patikekit tai yra NE NOR MA LU!
    Beto jei tokia beda islys i viesuma, bus atimtas vaikas is Jusu, nes pas Jus seimoje nera saugios vaikui augti aplinkos. O beto jei as zinociau, kad taip vyksta pas draugus, gimines ar etc.tikrai pati socialinem paskambinciau kad atimtu vaika.

    14

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!