Vaikas
Austinys parašė:
Neskaičiau visos temos, bet nebūkit piktos, moterys! Temos autorė yra auka ir jai reikia padèti, o ne smerkti ir šaipytis. Žmonės, esantys toksiškuose santykiuose, …
Kad labai čia daug palaikymo, patarimų yra. O nepažįstamam žmogui sunku padėti. Nenueisi ir neišvesi iš namų. Čia beveik visos pataria netoleruoti tokių santykių, mums rūpi. Bet niekuo padėti negalime, jei narė nenori padėti sau ir vaikui
MamaB parašė:
Net slykstu skaityti, kaip jus savo vyreli teisinat: koks jis pavarges, koks isitempes...Pas psichologa irgi mat negali, gi verslui pakenks. Na ne jusu vienos vyras…
Pritariu Jums labai! Nes vaikai patys buna oziuojasi, rėkia, isterikuoja ir nesupranta dėl ko. Ir reikia daug kartų ikvepti, kad ramiai toliau padėti vaikui. Jei vyras nesugebės susitvardyti, tikrai traumuos vaiką minimum emociskai. Ir net ramiems vaikams visko būna, ypač kai eina į darželį, emocijos turi išeiti, o pats su jom ne visada susitvarko.
O dėl psichologo atsisakymo, atsiprašau, bet tai juokinga. Einant pas privatų psichologą nereikia nei vardo, nei pavardės, nei jokių kitų duomenų atskleisti. Tad čia tiesiog vyro atsakomybės nusimetimas.
Jūsų pasirinkimas aiškus. Linkiu, kad viskas susitvarkytu.
Austinys parašė:
Neskaičiau visos temos, bet nebūkit piktos, moterys! Temos autorė yra auka ir jai reikia padèti, o ne smerkti ir šaipytis. Žmonės, esantys toksiškuose santykiuose, …
Kad cia labai daug patarimu ir palaikymo, o bet taciau autore nenori girdeti kitokios nuomones nei jos, tad manau, daug kam beskaitant sukyla pyktis ir tuo labiau gailestis vaikeliui siuose santykiuose.
Terba parašė:
Tos pagalbos, visu pirma, reikia noret
Čia kaip alkoholikui pripažinimas problemos yra pirmas žingsnis į pasveikimą. Ir jei neprašo pagalbosbtai padėti ir nereikia, nes gali pridaryti žalos o ne naudos. Perimsi atsakomybę už kito problemą. Kam? Moteris jei ieškos sprendimų - ras. Sunku tik pirmas žingsnis, kiti išlaisvins.
Skaitau temą ir vis galvoju, ko tikėtis iš vyrų, kai pačios savęs negerbiam ir nemylim ir leidžiamės mušamos. Nemanau, kad visų čia tie vyrai šventi, pas visus savi minusai, bet net būdamas degtuku (mėgdavo balsą pakelt ir nejausdavo to) mano vyras žino, kad bent vienas bandymas fiziškai smurtaut ir bus atsisveikinta. Jau išmokiau ir valdyti balsą. Užtenka tik pasakyt, kad tokiais tonais aš nekalbėsiu ir žmogus supranta, kad laikas nusileist ant žemės. Niekas mums nepadės, jei mes pačios neišsiugdysim pagarbos sau visų pirma, o paskui ir kitų pagarbos mums. O palyginimai su alkoholikais ir visokiais kitokiais tai sakyčiau labai įdomūs. O kas sakė, kad tai yra gerai ir neturi būt sprendžiama kaip ir ši problema? Nors tai ir geriau tuo atveju jei negresia moteriai ir vaikui pajovus iš vyro aišku, bet vistiek turi būti sprendžiama. Kitu atveju kam kankintis visiems? Turėjau 5m. trukusius toksiškus santykius, keitėsi pas žmogų nuotaikos kas 5min, nevengė išgert. Nemušė, bet psichologiškai vedė iš proto. Galiausiai išsiskyrėm, nes žmogus nenorėjo keistis vardan meilės, o jei nėra noro, tai čia jau niekas nepadės.
Terba parašė:
Tos pagalbos, visu pirma, reikia noret
Pirma reikia suprasti, kad reikia pagalbos, kas ir matosi iš šio atvejo. Tuo irgi galime padėti
Suprantu, kad pagrindinė problema yra tai, kad per daug metų po truputį vis atleisdavau kažkokį grubų elgesį savo atžvilgiu. O ar yra realu po tiek metų žmogui paaiškinti, kad smurto nebetoleruosiu? Ar tikrai šie santykiai yra pasmerkti? Gal jeigu užuot gasdinusi vieną dieną iš tikrųjų imčiau ir išeičiau, jis atsitokėtų? Aš suprantu, kad jūs visos sakote bėgti nuo šio vyro, bet aš nesugebėsiu to padaryti.
Jiji parašė:
O ar yra realu po tiek metų žmogui paaiškinti, kad smurto nebetoleruosiu? Ar tikrai šie santykiai yra pasmerkti?
Taip, realu. Ir ne, nepasmerkti, jeigu bus sprendžiamos problemos.
Austinys parašė:
Pirma reikia suprasti, kad reikia pagalbos, kas ir matosi iš šio atvejo. Tuo irgi galime padėti
Tai pirmyn, padėkite.
Jiji parašė:
Suprantu, kad pagrindinė problema yra tai, kad per daug metų po truputį vis atleisdavau kažkokį grubų elgesį savo atžvilgiu. O ar yra realu po tiek metų žmogui paai…
Žinoma galit, juk nėra koks neadekvatus. Ramiai atsisėskite, o gal laišką ar žinutę parasykit apie taip kaip jauciatės. Jis greičiausiai net nesusimąsto,
kad kažką ne taip daro 🤷♀️ Laiške turi buti visi jausmai ir meilė ir liūdesys, kas jus kankina, ką norėtumėt santykiuose pakeisti ar dėlko pasistengti. Toks būdas itin gerai, kai lb greit užsidegantys abudu yra. Paskaitai, pamastai ir susidėliojus mintis kalbiesi. Pati esu vyrui kelis laiškus rašius.
6 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
3 testuotojų vertinimai
Ovuliacijos skatinimas LETROZOLE vaistais
Planiukės 26/27 (5)
Vežimėliai – kokį išsirinkti? (+2)
Kokio amžiaus tapot mama? (+4)
Gimdymo pozos (+2)
Hormonų tyrimų atsakymai
CRB tyrimas: ar jūsų sergančiam vaikui reikia gerti antibiotikus? (+8)
Kaip turėtų vadintis „Vaiko priežiūros atostogos“? (+8)
Gimdymas namuose: privalumai ir rizikos (+12)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąGestacinis diabetas (nėščiųjų diabetas)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
