Sveikos merginos, tikiuosi yra dar gyvų 
. Amžiais prisijungiu į mirusias temas 
. Labai noriu pasidalinti ir mėgstu daug rašyti...
Dar praeitais metais man ši tema, moteriškos draugystės, buvo labai aktuali. Artimiausia draugė išvyko į užsienį ir netikėtai jai pasidarė sunku net atrašyti, rašiau pradžioj kas savaitę, paskui kartą ar du per mėnesį, nors prieš tai pusė metų net gyvenom kartu ir aš labai prisirišau, pilnai užteko.
Jai išvykus iki vestuvių buvo likęs pusmetis ir mane slėgė daug streso, kompikuotas pasiruošimas buvo, o šale tik vyras... Sutinku su visomis merginomis kurios sakė, kad vyras gali būti geriasiu draugu, taip ir yra. Tačiau moteriška atrama vistiek labai reikalinga. Visi tie žmonės kuriuos vadinau draugais pasirodė ne tokie jau ir artimi kokius juos laikiau, neblogas filtras buvo svečių kvietimas... Iš esmės jaučiausi viena kai artėjo viena svarbiausiu ir laukiamiausių dienų mano gyvenime.
Galaiusiai suvokiau, kad taip susiklostė, nes pati visada buvau linkus koncentruotis į tuometinius santykius, tai prieš santykius su savo būsimu vyrų, moteriškai draugystei kurti ir palaikyt neskyriau jokio dėmesio daugiau nei 6 metus. Draugė buvau kol tam buvo palankios salygos, pastebėjau, kad taip elgiasi labai daug žmonių. Išsibarstė prieš tai turėtos draugės, kurios liko tai galėjau pavadinti tik ilgametėm pažįstamom, santykiai visai atšalo. Buvo sunku. Turėjau gerą spyrį į užpakalį. Po metų pastangų atgaivinti santykius, eksperimentavimo kuriant naujus reziume būtų tokia:
Draugas… Vieniems tai žmogus, kurį pažįsta nuo mažumės, kitiems tas, su kuriuo daugiausiai tenka bendrauti, tretiems tas, kuris daugiausiai apie juos žino… Man tai asmuo, su kuriuo palaikomi artimi santykiai. Pataisykit jei klystu, tačiau artimi santykiai palaikomi tik tada, kai žmonės noriai ir nuolatos dalyvauja vienas kito gyvenime, domisi vienas kitu, ištikus bėdai padeda arba tiesiog išklauso ir, žinoma, patys pasidalina savo gyvenimo detalėmis.
Nežinau kaip kiti, tačiau aš draugu galiu laikyti tik tą, kuris, nepaisant kitokio gyvenimo būdo ar požiūrio į gyvenimą, man leidžia būti savimi, leidžia keistis, siekti to, ko noriu būtent aš, nesprausdamas manęs į savo ar visuomenė sukurtus rėmus. Tikrai geri draugai komunikuoja efektyviai, t. y. diskutuoja, klausia, prašo, pasako savo nuomonę, nenutyli, nemeluoja. Tikras draugas neprivalo pritarti viskam, ką aš darau, tačiau turi gerbti mano pasirinkimus, turi palaikyti mane einant pasirinktu gyvenimo keliu, paskatinti, padėti atsikelti kai suklumpu, padrąsinti augimo procese.
Draugystė, kaip knyga, kurią sudeginti sekundžių reikalas, o parašyti gali trukti metų metus. Norint turėti draugą, visų pirma, reikia pačiam būti draugu. Ir nereikia tikėtis, kad žmonės, kuriuos laikome draugais, bus šale amžinai. Draugai, ne šeimos nariai, jie ateina ir išeina, tad reikia vertinti tai, ką turime, džiaugtis tuo, ką turėjome ir nelaikyti jokių nuoskaudų, kai viskas baigiasi.
Šiandien manau, kad turiu 3 drauges. 
Įdėjau daug pastangų, buvau labai atvira ir tai leido su kiekviena jų sukurti draugystę kokios man pačiai reikia. Viliuosi jom suteikiu to, ko jos tikisi iš manęs. Šiuo metu jaučiuos gerai. 
Dvi iš trijų visai nenori kurti šeimos, turėti vaikų, tai bus matyt kaip seksis jei mano ir vyro planas kitais metais turėti lelių 
išdegs. Būtų smagu pabendrauti su merginomis kurios yra šeimyniškos, planuoja ar turi vaikų ir gyvena arčiau manęs (Naujojoj Vilnioj, Vilnius). Gal palankiom sąlygom esant atsirastu ir ta, kurią galėčiau vadinti geriausia. Į santykius investuoju tikrai daug, jei nelimpa per prievartą nebruku savo dėmesio. 
Vaikas
Aš šiuo metu turiu 1 draugę, bet ir tai susiskambinam kartą ant poros mėnesių, abi užsiėmusios, pas mane vaikutis, pas ją darbas, ruošimasis vestuvėms. Kai susiskambinam būna taip gera su ja pašnekėt. Bet kažkaip pradėjau abejot draugyste, nes ji mano vestuvėse buvo, o manęs kaip supratau nekvies, net nežinau ką galvoti... Tipo nori kuo mažiau svečių, kai paskutinį kartą kalbėjom tai sakė, kad ne visiems išsiuntė kvietimus tai viliuosi kad pakvies. Bet šiaip trūksta man moteriško bendravimo baisiai trūksta! Vyras žinoma geriausias draugas, bet gi ne taip, kai su moterim, na žodžiu supratot mane 
