galvoju, papasakosiu aš savo gyvenimą prieš metus
kai gimė mano neišnešiotukas, tai ačiū die, pienas gaminosi labai padoriai, traukdavau ir vargo nemačiau, 3 savaites mažutis buvo maitinamas per zondą
bet supratau, kad maitinimas labai nuo psichologijos priklausomas dalykas, nes... dabar atrodo labai juokinga, bet tą dieną, kai leido vaikutį maitinti buteliuku, man užspazmavo pienas, krūtys pilnos, bet nutraukti negaliu... nutraukiu 40 ml per kartą, kai reikėdavo 60... paskui staiga pramuša... arba nepramuša. visą dieną kaupdavau atsargas, nes o jeigu kartais vakare pritrūks, arba traukiau pieną, neteka, atsigulu į lovą, pradeda tekėti, rankos drebėdavo. tada gydytojos patarė glausti vaiką prie krūties, jis žįsti nemokėjo, bet apžiodavo spenelį, man tai atpalaiduodavo pieną, tada mesdavau vaiką ir traukdavau pieną
paskui grįžome namo ir jis pradėjo valgyti iš krūties, o aš nusipirkau svarstykles. vaiką svėriau prieš kiekvieną valgymą ir po jo, ir taip 3 mėnesius, tapau priklausoma nuo svarstyklių, nes "o jeigu jis alkanas, jis toks mažutis"
kai mečiau peintraukį, krūtys tapo kaip išprotėjusios, didelės, tekėdavo pienas, sunkios, žodžiu... negalėdavau net mašinoje saugos diržo užsisegti. ačiū die uždegimų nebuvo, bet prisikankinau po maitinimo šaldydama, prieš maitinimą šildydama
o dar maitinant iš kitos krūties pritekėdavo visas kaušelis pieno, jis neatlaikydavo, tai būdavom šlapi su mažiuku
bet visą vasarą, ty 3 mėnesiu vaikas augo akip ant mielių, po kilogramą į menesį, staiga 4 mėnesį svoris sustojo, mane apėmė paranoja, kad pieno trūksta, kad vai vai, kas dabar bus, skundžiausi visiems, kam galėjau, būčiau galėjusi ir maximos pardavėjai pasiskūsti, 2 mėnesius nervinausi, tada prasidėjo košelės ir pienas vėl tekėjo laisvai.
na va, o dabar jam jau beveik 14 mėnesių, arba metai pagal koreguotą, vakarais ir rytais dar maitinu krūtimi, nors dabar jau tai daugiau palaižymas gaunasi
o koks moralas? jokio moralo, tiesiog bijojau, kad pienas baigsis Santariškėse, o bet tačiau jau praėjo daugiau nei metai
bet labiausiai ramino santariškių gydytojos žodžiai, ar turėsi pieno, ar tai bus mišinukas, vis tiek vaikutis auks sveikas, gražus ir geras, jokio skirtumo ir negraužk savęs